Net ir pasibaigus šventėms, žiemą žydintis kalėdinis kaktusas išlieka dėmesio verta ir lengvai prižiūrima namų puošmena. Nors tradiciškai į namus dažniau keliauja puansetijos ar Norfolko pušys, kalėdinis kaktusas žavi savo išskirtiniais žiedais tada, kai trūksta spalvų ir gyvybės.
Kaip atpažinti kalėdinį kaktusą
Šio augalo stiebai – tarsi plokšti, mėsingi lapai su švelniai dantytais kraštais, o ant kiekvieno jų galo žiemą ar vėlyvą rudenį pražysta ryškūs žiedai. Gamtoje kalėdiniai kaktusai auga ant samanotų medžių ar uolų plyšiuose, kuriuose gausu pūvančių augalų likučių. Namų sąlygomis jam puikiai tiks vazonas, pastatytas vėsioje, šviesioje, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje ar lengvai pavėsyje lauke.
Kokį vazoną ir substratą pasirinkti
Kalėdiniam kaktusui geriausiai tinka keraminiai ar terakotiniai vazonai – jie padeda pertekliniam vandeniui greičiau išgaruoti ir taip saugo šaknis nuo puvinio. Pasirinkite vazoną su keliais drenažo skylutėmis, o substratui geriausiai tinka sukulentams ar kaktusams skirtas mišinys. Tinkama aplinka – arčiau didelio į rytus ar vakarus žiūrinčio lango, pridengto užuolaida arba lengvai pavėsinto medžių šešėlio lauke. Svarbu, kad oro temperatūra ten išliktų stabili, toliau nuo ventiliacijos angų ar dažnai varstomų durų.
Kalėdinio kaktuso priežiūros ypatumai
Nors gali pasirodyti, kad kaktusų priežiūra visada labai paprasta, kalėdinis kaktusas kelia kiek daugiau reikalavimų nei dykumų gėlės. Jis mėgsta, kai jam leidžiama augti kabantiems vazonams ar ant krašto, kad galėtų laisvai driekis žemyn, ir neturi aštrių spyglių kaip kitos kaktusų rūšys. Žiemos žydėjimo laikotarpiu augalui kasdien reikia keturių–šešių valandų išsklaidyto apšvietimo. Šviesa svarbi, bet per daug tiesioginių saulės spindulių, ypač šiltuoju sezonu, gali augalui pakenkti – tuomet lapai pagelsta, praranda sodrumą.
Geriausia sodinti į smėlėtą substratą, sumaišytą su perlitu, kad užtikrintumėte gerą vandens nutekėjimą. Svarbu augalo nelaistyti dažnai – laistykite tik tada, kai žemė visai išdžiūsta. Jei lapai raukšlėjasi, vadinasi, trūksta drėgmės. Laistydami leiskite vandeniui laisvai nutekėti per vazoną.
Žiemą, pastatytas saulėtame lange, kaktusas gali reikalauti dažnesnio laistymo. Jei nesate tikri, ar substratas jau sausas, galite pasinaudoti drėgmės matuokliu.
Temperatūros ir drėgmės sąlygos
Pavasario ir vasaros mėnesiais kalėdinis kaktusas geriausiai jaučiasi 21–27°C šilumoje. Pradėjus formuotis žiedpumpuriams (dažniausiai nuo ankstyvo rudens), naktys turėtų būti vėsesnės – 13–18°C, o tamsos turėtų pakakti bent 13 valandų per parą.
Venkite skersvėjų, šaltų langų ar dažnai varstomų durų. Staigūs temperatūros pokyčiai ar šaltas oras gali privesti prie žiedų ar pumpurų kritimo. Kadangi žiemą klimatą namuose dažnai sausina radiatoriai, naudinga pastatyti vazoną ant vandens pripildytos akmenukų lėkštės arba pasitelkti oro drėkintuvą.
Tręšimas ir priežiūra
Pavasarį ir vasarą kalėdinį kaktusą pamaitinkite universaliomis subalansuotomis trąšomis, atskiedus jas perpus – kartą per mėnesį. Pastebėjus žiedpumpurių formavimąsi (dažniausiai vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį), tręšimą nutraukite. Po žydėjimo tręštį galima vėl atnaujinti.
Kalėdiniai kaktusai yra gana ilgaamžiai ir nereiklūs, tad tinka ir pradedantiesiems, kurie pasirengę kartą per metus tręšti, du kartus per metus pakeisti auginimo vietą ar laikytis laistymo ir genėjimo režimo.
Kalėdinio kaktuso rūšys
Schlumbergera x buckleyi yra hibridinė rūšis, dažnai painiojama su dėkingumo ar Velykų kaktusu. Beveik identiški pagal išvaizdą, šie augalai skiriasi žydėjimo laiku ir lapų forma. Dėl šių subtilių skirtumų dažnai yra supainiojami augalų parduotuvėse.
Kaip paskatinti žydėjimą
Kad kalėdinis kaktusas žydėtų kuo ilgiau, nuvytusius žiedus reikėtų šalinti. Paprastai žydėjimas trunka keturias–šešias savaites, žiedai išsiskiria ryškiomis spalvomis, nors aromato neskleidžia.
Kad augalas pradėtų krauti žiedpumpurius, jam reikalingas poilsio laikotarpis – ribokite laistymą, šiek tiek nuleiskite temperatūrą ir keletą savaičių kasdien paskirkite jam ilgą tamsos periodą. Tokios sąlygos skatina augalą formuoti žiedus net ir šaltuoju sezonu.
Genėjimas
Geriausia kalėdinį kaktusą genėti pražydėjus, kai augalas išaugina naujus stiebų segmentus. Genėjimas skatina šakotis, todėl ilgainiui augalas tampa vešlesnis. Galite drąsiai šalinti iki trečdalio augalo segmento per metus arba tik po vieną-du stiebo segmentus nuo kiekvieno stiebo galo. Šluokite stiebelius rankomis arba pjaukite švariu peiliu ar žirklėmis.
Dauginimas
Kalėdinį kaktusą geriausia dauginti praėjus 1–2 mėnesiams po žydėjimo. Nerekomenduojama dauginimo imtis rudenį ar žydėjimo metu. Nupjovę keletą segmentų, juos galite įtvirtinti kaktusams tinkamame substrate. Taip pat seklių stiebų galą galima įstatyti į filtrutą vandenį – po kelių savaičių, kai susiformuos 1–2 cm ilgio šaknys, galite perkelti į žemę.
Persodinimas
Persodinkite kalėdinį kaktusą kas trejus–ketverius metus arba kai iš vazonelio drenažo skylių pradeda lįsti šaknys. Augalas geriausiai jaučiasi šiek tiek šaknimis prispaustame vazone, todėl nederėtų persodinti pernelyg dažnai ar dėl kiekvieno augimo spurto. Geriausias persodinimo laikas – tuomet, kai augalas jau nužydėjo ir perėjo į ramybės periodą, dažniausiai vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį.
Naujam vazoniui rinkitės tik šiek tiek platesnį nei ankstesnis: užteks 2–5 cm skirtumo.
Žiemojimas
Tropiniai kalėdiniai kaktusai šalčio netoleruoja ir nepritaikyti augti šaltame klimate. Juos verta nešti į namus dar prieš pirmąsias šalnas, išlaikyti sausą substratą – vėsesnės sąlygos skatina žiedų formavimąsi. Paprastai jau spalio mėnesį gali pasirodyti pirmieji žiedpumpuriai.
Dažniausios kenkėjų ir ligų problemos
Kenkėjai, su kuriais gali susidurti kalėdiniai kaktusai – tai grybinių uodų lervos, tripsai, amarai, voratinklinės erkės, miltuotasis skydamoris. Dažniausiai kenkėjai atsiranda perlaistant, kai žemė nuolat šlapia.
Nedidelį užkrėtimą gali padėti spręsti insekticidinis muilas ar sodininkystės aliejus, kenkėjus galima nuvalyti suvilgyta vatos gumulėliu. Per didelė drėgmė skatina ir grybelines šaknų ar stiebų ligas, todėl venkite užmirkusio substrato. Jeigu šaknys tampa rudos ar gleivėtos, rekomenduojama pašalinti pažeistas vietas, švelniai nuvalyti seną žemę, pasodinti augalą į sausą substratą ir kelias dienas nelaistyti, kad šaknys galėtų atsigauti.
Dažniausi kalėdinio kaktuso augimo sunkumai
Ilgaamžiai kalėdiniai kaktusai jautrūs drėgmei ir temperatūrai. Jei temperatūra nenukrenta arti nulio, augalas išliks gyvybingas daugelį metų, tačiau tobulam žydėjimui reikalingos kiek specifinės sąlygos.
- Jeigu pastebite, kad augalas neauga ar jo stiebai deformuojasi, apžiūrėkite, ar neįsiveisė miltuotųjų skydamarių – jie atrodo kaip baltos, vatos pavidalo dėmelės, išskiria lipnų skysčio perteklių, kuris gali paskatinti pelėsio atsiradimą.
- Lapų geltonavimas, taškeliai ar vystimas gali rodyti tripsų buvimą – tai ploni, juodi ar balzgani vabzdžiai, ne patys kenkia augalui, bet perneša virusus. Tokius kenkėjus naikinkite keletą kartų iš eilės naudodami insekticidinį muilą ar kitą saugų preparatą.
- Nuvytimas gali būti sąlygotas ir nepakankamo apšvietimo ar drėkinimo, taip pat dėl per mažo vazono. Pasitikslinkite priežiūros sąlygas ir stebėkite pokyčius.
- Lapų paraudimas ar rausvėjimas dažniausiai signalizuoja per daug tiesioginės saulės. Perkelkite augalą keletą centimetrų toliau nuo pagrindinio šviesos šaltinio ir stebėkite, ar lapai grįžta į įprastą spalvą.
Kaip išlaikyti augalą sveiką ir ilgaamžišką
Geros sąlygos ir tinkama priežiūra leis kalėdiniam kaktusui kasmet žydėti ilgus dešimtmečius – dažnai net iki 30 metų ar ilgiau. Net jei tam tikrais metais žiedai nepasirodo, neskubėkite atsisveikinti su augalu – tinkamai prižiūrimas jis toliau džiugins žalumu ir naujais žiedais kitais sezonais.
Žemoje temperatūroje pradeda formuotis žiediniai pumpurai, tad jei norite paskatinti žydėjimą, pasirūpinkite ilgesniais tamsos periodais ir vėsesne aplinka. Verta auginti šią gėlę šalia afrikinių žibuoklių, chlorofitų, taikos lelijos ar bromelijų – šiems augalams taip pat patinka drėgna, lengvai pavėsinga aplinka.
Kalėdiniam kaktusui reikalinga šviesa turi būti netiesioginė – geriausiai jį statyti prie rytinės pusės lango arba prie pietinio ar vakarinio lango su užuolaida.
