Avokadų medžiai garsėja savo neįprastu vaisių derėjimo tempu, kuris reikalauja nemažai kantrybės. Jei gyvenate šiltuose kraštuose, auginti avokadą – puikus sprendimas, nes šie medžiai žaliuoja visus metus ir gali užaugti įspūdingo aukščio, net iki 18 metrų. Ne tik vaisiai traukia augintojus – avokadai taip pat papuošia sodą tankiais ir vešliais žaliais lapais, todėl tampa tikra kiemo puošmena. Tačiau norint, kad medis gausiai derėtų, būtina užtikrinti šilumą ir pakankamai erdvės augimui.
Augalo savybės
Avokadų medžiai yra nuolat žaliuojantys, tropikų klimatą mėgstantys augalai. Jie pasižymi tankia, sodria lapija ir išskirtiniais žaliaisiais vaisiais. Svarbu žinoti, kad visos augalo dalys, taip pat ir vaisiai, gali būti toksiški daugeliui gyvūnų. Todėl augalus verta saugoti nuo keturkojų draugų ar ganyklų teritorijų.
Avokado sodinimas
Geriausia avokadą sodinti pavasarį, kai šiluma leidžia šaknims geriau įsitvirtinti prieš žiemos šalčius. Parinkite vietą, kur užtenka saulės ir gerai drenuojama žemė. Jei dirvožemis sunkus, įmaišykite smėlio arba kito gerai vandenį praleidžiančio substrato.
Medžiai jautrūs vėtrai, tad, jei sodinate jaunas atžalas, apsaugokite jas nuo stiprių gūsių ar paremkit lazdomis, kad nenulinktų. Avokadus rekomenduojama sodinti bent 3 metrų atstumu nuo pastatų ar kitų didelių augalų.
Sodindami stenkitės nepažeisti jautrių šaknų. Iškaskite duobę, kuri būtų platesnė nei šaknų gniužulas, bet ne gilesnė – taip apsaugosite šaknis.
Avokadus galima auginti ir iš sėklos, tačiau jų rezultatai dažniausiai skirsis nuo motininio medžio. Dėl šios priežasties patogiau įsigyti medelį – jis pradės derėti greičiau ir vaisiai bus kokybiškesni.
Avokado priežiūra
Kaip ir daugelis tropinių augalų, avokadai labiausiai mėgsta gausų šviesos kiekį. Parinkite vietą, kur jie gaus bent 8 valandas tiesioginės saulės per dieną. Nors medelis pakenčia ir dalinį pavėsį, didžiausias derlius pasiekiamas laikant jį saulėje.
Mėgstamiausia žemė – derlinga, puri, lengvai vandeniui pralaidi su šiek tiek rūgščiu arba neutraliu pH (5–7). Nepatinka šarminės dirvos. Aplink kamieną mulčiuokite, kad padėtumėte sulaikyti drėgmę ir apsaugotumėte paviršines šaknis. Palikite apie 15 cm atstumą nuo kamieno, kad nesukeltumėte puvimo.
Laistymas turėtų būti nedažnas, bet gausus – taip skatinamas gilus ir stiprus šaknų augimas. Palaukite, kol žemė pradės džiūti, ir tik tuomet laistykite. Karštomis vasaros dienomis vandens prireiks daugiau, o jaunus medelius reikia laistyti dažniau, kol jie prigis. Subrendusiems medžiams užtenka apie 5 cm vandens per savaitę.
Avokadai auginami tik lauke šilto klimato zonose (9–11). Jie jautrūs šalčiams ir geriausiai jaučiasi, kai oro temperatūra laikosi tarp 10–30 °C. Trumpalaikės šalnos, kai temperatūra nukrinta žemiau 0 °C, gali būti žalingos, tad šių reiškinių vengti reikia ypač augant jauniems augalams.
Tręšti verta nuo vėlyvos žiemos iki rudens – tinka specialios avokadams arba citrusiniams skirtos trąšos. Tikslų tręšimo laiką ir kiekį priderinkite prie pasirinktos trąšos instrukcijos.
Geriausiam apdulkinimui sodinkite du skirtingų tipų avokadų medžius. Nors žiedai turi abi dalis – vyrišką ir moterišką, jos atsiveria skirtingu metu, todėl pats apvaisinimas sunkiai įvyksta. Yra dvi pagrindinės avokadų rūšys: A ir B tipai, jų žiedai atsiveria nevienodai dienos metu. Auginant abu tipus kartu, gausite gausesnį derlių.
Avokadų auginimas iš sėklos
Pradėti avokadą iš sėklos – įdomus ir paprastas užsiėmimas. Tam reikės avokado sėklos, vandens stiklinės, kelių dantų krapštukų, aštraus peilio, mažo vazonėlio ir gerai drenuojamos žemės. Nepamirškite, kad medelis, išaugintas iš sėklos, dažniausiai skirsis nuo motininio ir derės ne taip greitai kaip daigintas medelis.
Pagrindinės avokadų rūšys
Visi pasaulyje auginami avokadų medžiai priklauso trims pagrindiniams tipams: Meksikietiški, Vakarų Indijos ir Gvatemalos. Kiekvienas jų turi savų veislių – pagal regioną ir skonį galite išsirinkti jums labiausiai tinkantį.
Derliaus nuėmimas
Laikantis gerų auginimo sąlygų, iš subrendusio avokadų medžio galima surinkti net iki 200 avokadų per sezoną. Medelius, įsigytus medelynuose, derlių pamatysite maždaug po 3–4 metų. Augantys iš sėklos dažniausiai pradeda vesti vaisius po 5–13 metų.
Kai vaisiai pasiekia pilną dydį, pasistenkite jų neskinti iš karto – avokadai sunoksta ne ant medžio, o jau nuskinti. Skinkite tik brandžius, leiskite jiems sunokti kambario temperatūroje. Norėdami pratęsti derėjimo laikotarpį, derlių rinkite palaipsniui – taip ilgiausiai mėgausitės šviežiais vaisiais.
Avokadų auginimas vazonuose
Avokadus galima sėkmingai auginti ir vazonuose tiek lauke, tiek patalpoje. Nors tokie medžiai dažniausiai būna mažesni, šis būdas leidžia augalus lengvai perkelti į apsaugotą vietą vėsesniu oru ar šalnų metu. Ypač gerai vazonams tinka jauni arba žemaūgiai avokadų medeliai, nes ilgą laiką išlieka kompaktiški.
Genėjimo patarimai
Jei avokadas auga iš sėklos, pirmąkart pritrumpinkite daigą, kai jis paaugs iki 15 cm – pašalinkite viršutinę porą lapų. Kai daigas pasieks 30 cm, nukirpkite šešiais centimetrais. Vėliau kasmet galima lengvai genėti medelį, kad išsilaikytų graži forma.
Subrendusiems medžiams genėjimas reikalingas retkarčiais. Silpną genėjimą galima atlikti bet kada, o stipriausią – pavasarį. Pašalinkite tankias šakas, kad šviesa ir oras lengviau pasiektų vainiką, išpjaukite sausas ar v-formos šakas. Nešalinkite daugiau nei trečdalio šakos.
Dauginimas
Avokadus dažniausiai daugina skiepijant, sluoksniuojant arba auginiais. Skiepijimas dažnai naudojamas, norint sujungti skirtingų veislių savybes viename medyje. Dauginant sluoksniu ar auginiais, galima gauti tikslius augalo klonus. Šiems procesams reikės aštrių žirklių ar peilio, specialios įsišaknijimo terpės, šaknų stimuliatoriaus ir tvirtinimo priemonių.
Žiemos priežiūra
Jei gyvenate zonose, tinkamose avokadams, papildoma priežiūra žiemą nereikalinga, išskyrus atvejus, kai prognozuojamos šalnos. Esant stipresniam šalčiui, medžio lają apvyniokite plona medžiaga, o prie kamieno užpilkite daugiau žemės. Šiauresniuose regionuose avokadus geriausia auginti vazonuose ir atšalus pernešti į pastogę.
Dažniausi kenkėjai ir ligos
Tarp dažniausiai avokadams kylančių kenkėjų – erkiniai vabalai, vikšrai, gręžėjai, nėrimo blakutės ir tripsai. Ligos gali būti šaknų ar vaisių puvinys, saulės dėmės ar kamienų žaizdelės.
Svarbu reguliariai apžiūrėti augalą ir pamačius pirmuosius pažeidimus ar ligos požymius greitai imtis priemonių – taip apsaugosite medį ir užtikrinsite jo sveikatą daugelį metų.
Kiti naudingi faktai
Nors avokadai nelinkę greitai duoti vaisių, jei auginsite juos kaip dekoratyvinius medžius, džiaugsitės gražia lapija ištisus metus. Kai kurios avokadų veislės yra savidulkės ir, pavyzdžiui, gerai žinomi Hass tipo medžiai dera vieni, tačiau du skirtingų tipų avokadai šalia visada užtikrins gausesnį ir kokybiškesnį derlių.
Sveikai augdami ir prižiūrimi avokadai gali gyventi ne vieną šimtmetį – kai kurie medžiai žinomi net 400 metų amžiaus. Auginti avokadą vazone ir tikėtis vaisių sudėtingiau, tačiau pasiryžus galima pasirinkti skiepytą žemaūgę veislę, pavyzdžiui, Wurtz dar vadinamą ‘Little Cado’, kuri per keletą metų nudžiugins mažesniu vaisių kiekiu net ir auginant namuose.
