Šveicariniai mangoldai (Beta vulgaris), priklausantys burokėlių šeimai, yra vienos lengviausiai auginamų lapinių daržovių. Jie puikiai vystosi įvairiose dirvose ir ištveria daugelį oro sąlygų – išskyrus pačias ekstremaliausias temperatūras. Šios daržovės lapai ir ryškiaspalvės lapkočiai yra valgomi – juos galima valgyti žalius, troškinti ar garinti.
Augalo sodinimas
Mangoldai yra greitai auganti daržovė, kurią galima pradėti skinti jau praėjus maždaug 40 dienų po pasėjimo. Sėklų galima sėti tiesiai į paruoštą dirvą – apie 1–1,5 cm gylyje ir 5 cm atstumu vieną nuo kitos. Ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje yra tinkamiausias metas. Jei sodinate daigus, juos į lauką perkeliama, kai nebelieka pavojingų šalnų, rūpestingai persodinant 10 cm atstumais ir stengiantis nepažeisti šaknų.
Geriausia vieta mangoldams auginti yra saulėta vieta, su maistingomis, pralaidžiomis, daugybe organinių medžiagų papildytomis dirvomis.
Priežiūra ir auginimo sąlygos
Mangoldai klesti saulėje ar daliniame pavėsyje. Idealus rezultatas pasiekiamas, kai augalai per dieną gauna 6–8 valandas tiesioginės šviesos. Karštose vietovėse dalinis pavėsis popietėmis apsaugos nuo lapų vystymo ir nudegimo.
Ši daržovė mėgsta derlingą žemę, neutralaus pH (6,0–8,0), todėl prieš sodinimą verta dirvą praturtinti kompostu ar pilnu mineraliniu trąšų mišiniu. Svarbu užtikrinti nuolatinį drėgmės tiekimą – mangoldams reikia apie 2–4 cm vandens per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų ir kritulių kiekio. Mulčias aplink augalus leidžia ilgiau išlaikyti drėgmę.
Nors augalas tvirtas ir pakankamai ištvermingas, geriausiai veši vėsiuoju metų laiku – pavasarį ir rudenį. Vasara taip pat tinkama, bet esant sausrai ir stipriai kaitrai augimo tempai sulėtėja.
Auginimas iš sėklų
Mangoldus galima auginti tiek sėjant į gruntą, tiek daiginti namuose ir vėliau sodinti į daržą. Rekomenduojama palaukti, kol dirvos temperatūra pakils bent iki 7°C, ir tik tada sėklas sėti į lauką. Sėjinukus į paruoštas lysves perkeliama tik pasibaigus didesnių šalnų pavojui.
Augintojo pasirinkimai – ar verta sodinti vazonuose?
Mangoldai puikiai tinka ir auginimui vazonuose ar dėžutėse – tam užtenka 2 litrų talpos indo, kurio gylis yra bent 20 cm. Atsargiai persodinus daigelį į derlingą substratą, būtina užtikrinti gerą drenažą bei laistyti taip, kad žemė visada būtų šiek tiek drėgna. Didžiausi rezultatai gaunami, jei augalai gauna bent 6 valandas saulės per dieną.
Be to, šveicarinių mangoldų margi stiebai puikiai dera ne tik darže, bet ir gėlyne – jie papuošia praėjimus ar sodybos prieigas.
Veislės ir išvaizda
Egzistuoja daug šveicarinių mangoldų veislių su įvairiaspalviais lapkočiais – nuo rausvo iki geltono ar oranžinio atspalvio. Skirtingų veislių lapai gali būti lygūs ar lengvai banguoti, tačiau visos dalys valgomos.
Lapų derlius ir naudojimas
Skynimui geriausi jauni, švelnūs mangoldų lapeliai. Juos galima nuskinti bet kuriuo metu ir dėti tiesiai į salotas. Jei norite stambesnių, rimtesnių stiebų, palaukite, kol lapas užaugs iki 30 cm ilgio. Lapai skinami po vieną – pradedant nuo didžiausių išorinių, taip skatinsite naujų augimą.
Valgyti galima ir stiebus, ir lapus. Subrendę augalai tinka troškiniams, garnyrams ar sriuboms. Jeigu augalas išleidžia žiedus (perauga), jo lapai sukietėja ir įgauna kartų skonį, todėl derlių tuomet geriau nutraukti. Nepanaudotus ar neperskintus lapus drąsiai dėkite į komposto krūvą.
Genėjimas
Mangoldų augalas nereikalauja sudėtingo genėjimo – pakanka reguliariai šalinti pačius seniausius, didžiausius lapus, taip stimuliuojant naują augimą. Jei lapus stipriai puola kenkėjai, kartais tenka visą augalą nupjauti beveik prie šaknų – sveiki šaknys vėl išleis naujus ūglius.
Dauginimo būdai
Šveicariniai mangoldai dažniausiai auginami iš sėklų arba daigų, tačiau galima juos dauginti ir iš stiebo gabalėlių – tam tinka storiausių, seniausių lapų stiebai.
Žiemojimas ir šalčio atsparumas
Mangoldai pakankamai atsparūs šalčiui, todėl rudens šalnomis dar gali sėkmingai augti lysvėse. Kai temperatūra krenta žemiau –4°C, augalas nunyksta – kitais metais tenka sėti iš naujo.
Dažnos ligos ir kenkėjai
Šveicarinius mangoldus kartais puola lapų dėmės (sukeltos kirkospora grybo), dėl kurių vyresni lapai pagelsta ir nunyksta. Ši grybelinė liga plinta drėgnomis ir šiltomis dienomis. Siekiant stabdyti plitimą, rekomenduojama šalinti užkrėstus lapus ir suardyti smarkiai užsikrėtusius augalus, taip pat padengti žemę tankiu mulčiu ir laistyti tik šaknų zonoje.
Lapai neretai pažeidžiami ir lapgraužių, kurie matomi kaip vingiuoti siauri takai lapo paviršiuje. Nedidelė jų populiacija rimtos žalos nepadarys, tačiau užsikrėtus visam augalui – reikia išraut užkrėstus eksponatus ir juos pašalinti.
Kitas dažnas kenkėjas – šaknų mazginės nematodės, mažos bespalvės kirmėlės, puolančios augalų šaknis. Chemiškai su jomis kovoti sudėtinga – jei pastebite, kad augalas vytsta, išraukite jį ir patikrinkite šaknis: surambėjusios, nelygios šaknys rodo nematodžių pažeidimus. Kitais metais rekomenduojama sodinti šveicarinius mangoldus naujoje vietoje ir mainyti kultūras, derinant su kompostu, taip mažinant riziką.
