Kartčiųjų melionų augalas išsiskiria giliai skiautėtais lapais ir akį traukiančiais vaisiais, kurie nokdami keičia spalvą nuo žalios iki geltonos, vėliau oranžinės. Skonis itin stiprus – labiau kartus nei neprinokęs greipfrutas ar labai juodas šokoladas. Daugumai žmonių pirmasis paragavimas sukelia stiprią reakciją, tačiau pripratus prie šio skonio, daugelis jį įvertina ir net pradeda mėgti.
Kartusis melionas priklauso moliūginių šeimai, kilęs iš pietinės Kinijos. Vaisiai yra pailgi, nelygiu paviršiumi, dažniausiai apie 20 centimetrų ilgio. Minkštimas – traškus ir sultingas, primena papriką ar agurką. Kartumą suteikia melione esantis chininas. Daugelyje šalių šis augalas vertinamas ir kaip natūrali priemonė maliarijai gydyti.
Kartusis melionas pasižymi ir didele maistine verte – jame gausu geležies, dvigubai daugiau beta karoteno nei brokoliuose, taip pat dukart daugiau kalio nei bananuose ir per du kartus daugiau kalcio nei špinatuose. Taip pat vaisiuose yra daug skaidulų, fosforo, vitamino C, B1, B2 ir B3.
Pastaba: nors šios veislės šiuo metu nesiūlome, ši informacija parengta sodininkams, norintiems patiems auginti kartųjį melioną.
Dirvožemis, sodinimas ir priežiūra
Kaip ir kiti moliūginių šeimos augalai, kartusis melionas formuoja 4–5 metrų ilgio vijoklius. Sodinant šį augalą reikėtų parinkti vietą, kurioje bus bent 6 valandos tiesioginių saulės spindulių per dieną. Pietiniuose kraštuose galima sodinti ir daliniame pavėsyje, jeigu ūgliai galės plisti į saulėtas vietas.
Dirva turi būti derlinga, gerai laidžioji vandeniui, pH – nuo 5,5 iki 6,7. Papildomas kompostuotas mėšlas ar kompostas pagerins derlių.
Šis augalas ypač mėgsta šilumą ir drėgmę – kylant vasaros temperatūrai, vijokliai greitai auga. Kadangi vaisiai greitai ima pūti tiesiogiai kontaktuodami su drėgna žeme, patartina augalus auginti ant atramų ar tvorelės. Atramos ne tik sumažina ligų riziką, bet ir palengvina derliaus nuėmimą. Sodinant palei tvorelę, daigus reikėtų išdėstyti 2,7–3 metrų atstumu vienas nuo kito.
Ant atramų augantys vijokliai subrandina ilgesnius ir taisyklingesnės formos vaisius. Jeigu vijoklių neatrama, būtina dirvą mulčiuoti – geriausia tam tinka šiaudai, kurie padeda išlaikyti drėgmę, bet nesukelia puvimo pavojaus.
Vijokliams pasiekus atramos viršūnę, reikėtų pašalinti augimo galiuką ir kelias apatines šonines šakeles – taip skatinamas šakojimasis viršutinėje augalo dalyje, kur ir formuosis didžioji dalis vaisių. Jei augalas neauginamas ant atramų, genėti pravartu tada, kai pasirodo pirmosios moteriškos žiedai.
Dirva turi būti nuolat drėgna, tačiau ne per šlapia. Kaip ir kitiems moliūginiams ar melionams, kartiesiems melionams reikalingas tolygus drėgmės kiekis. Prieš sodinant verta pagerinti dirvą kompostu arba universalia augalinėmis organikomis praturtinta žemėmis, taip pat naudoti nuolatinio poveikio daržovių trąšas – jas reikėtų įterpti ir sodinimo metu, ir augimo laikotarpiu, laikantis gamintojo nurodymų.
Problemų sprendimas
Pirmieji žiedai dažniausiai pasirodo praėjus keletui savaičių po pasodinimo. Kaip ir visų moliūginių, kartusio meliono vijokliai mezga tiek vyriškus, tiek moteriškus žiedus. Moteriškuosius galima atskirti iš sustorėjusios kiaušialąstės prie pagrindo, primenančios mažą vaisių. Pirmiau prasiskleidžia vyriški žiedai, po savaitės – moteriškieji. Apdulkinimą užtikrina bitės, kurios nešioja žiedadulkes tarp skirtingų žiedų. Vyriški žiedai išgyvena tik vieną dieną – atsidaro ryte, o vakare nukrenta, tad pamačius nukritusius žiedus nereikėtų nerimauti.
Vaisiams būdingi įvairūs puviniai – jų sumažinsite augindami vijoklius ant atramų. Jei auginate be atramų, rekomenduojama naudoti šiaudų mulčą, kad vaisiai nesiliestų su drėgna dirva. Sunokstančius vaisius gali pažeisti vaisinės musės. Jei pastebite tokių kenkėjų, vaisius verta apvynioti laikraščiu.
Kartųjį melioną, kaip ir kitus moliūginius, dažnai puola ir grybinių bei virusinių ligų sukėlėjai – miltligės, agurkinių mozaikos virusas. Prieš grybelinius susirgimus galima naudoti fungicidus, o dėl konkrečių veiksmų verta kreiptis į vietinį sodo centrą arba specialistus. Nuo virusinių ligų augalai neatsistato.
Kartusį melioną neretai puola ir dėmėtieji bei dryžuotieji agurkų vabalai, kurie platina bakterinį vytimą sukeliantį patogeną – dėl šios ligos augalai žūsta ir neatsistato. Suaugusius vabalus naikinkite rotenono ar piretrumo pagrindu pagamintais insekticidais, purškite vakare, kad apsaugotumėte bites.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Nustatyti tikslų derliaus nuėmimo laiką sudėtinga – dauguma sodininkų vaisius skina, kol jie dar žali ar vos pradėję geltonuoti. Visiškai pageltę vaisiai jau yra pernokę, o jų minkštimas tampa purus. Profesionalai renkasi derlių pagal vaisių dydį – jauni ir švelnūs vaisiai būna 10–15 centimetrų ilgio.
Kartumo intensyvumas priklauso nuo sunokimo laipsnio ir kiekvieno vaisiaus individualių savybių. Jaunesni vaisiai dažniausiai būna kartesni. Kaip ir čili pipirai iš to paties krūmo, taip ir skirtingų kartųjų melionų kartumas gali varijuoti. Pradedantiesiems gali būti priimtinesni truputį pernokę vaisiai, kurių kartumas silpnesnis.
Nokstant vaisiams, juos reikėtų skinti kas 2–3 dienas. Kuo dažniau skinama, tuo daugiau naujų vaisių užauga.
Kartieji melionai laikomi popieriniame ar plastikiniame maišelyje šaldytuve ir suvartojami per 3–5 dienas po nuskynimo
Praktiškas, išradingas ir kruopštus vyras, kuris mėgsta viską pasidaryti pats. Nuo vaikystės domėjosi, kaip veikia įvairūs daiktai, o vėliau tai pavirto į aistrą statybai, interjerui ir inžinerijai. Po daugelio metų darbo statybų sektoriuje, jis nusprendė savo žiniomis pasidalinti su kitais – taip gimė jo tinklaraštis, kuriame aptaria viską: nuo grindų dangos pasirinkimo iki sodo tvarkymo patarimų.
