Durpių samanos dažnai naudojamos dirvai pagerinti, tačiau jų pasirinkimas kelia ir klausimų. Ši medžiaga padeda purenti žemę, gerina oro patekimą prie šaknų ir sulaiko drėgmę. Vis dėlto ji tinka ne visiems augalams ir nėra laikoma tvariu sprendimu. Ypač dažnai jos prireikia rūgštesnę terpę mėgstantiems augalams, pavyzdžiui, azalijoms ar mėlynėms.
Kas yra durpių samanos
Durpių samanos gaunamos iš durpynų. Daug tokių vietų yra užmirkusiose Kanados teritorijose, bet durpynų randama ir kitur. Jie susidaro labai lėtai, kai organinės liekanos dalinai suyra per ilgą laiką. Kadangi ten trūksta deguonies, irimas vyksta kur kas lėčiau.
Dėl tokių sąlygų susidariusi medžiaga išlieka labai ilgai. Ji panaši į žemę, bet iš tiesų yra susikaupusios, suirusios organinės liekanos. Tai skiriasi nuo gyvų samanų, kurios auga paviršiuje ir išlieka matomos kaip augalas.
Durpių samanos dažniausiai parduodamos supresuotuose ryšuliuose arba maišuose. Iš pakelio išimta medžiaga paprastai atrodo kaip labai sausa, susicukravusi žemė.
Kur jos naudingos
Ši medžiaga dažnai dedama į bežemius mišinius daigams auginti. Tokie mišiniai ypač naudingi sėjant, nes jaunos šaknys lengviau prasiskverbia per lengvą terpę. Įprasta žemė dažnai būna per sunki, o darželiuose ar vazonuose suspausta dirva blogiau praleidžia vandenį. Dėl to sėklos gali supūti dar nespėjusios sudygti.
Lauke durpių samanos dažniausiai naudojamos mažesnėse vietose, kur reikia pagerinti sunkios dirvos struktūrą. Jos praverčia ten, kur žemė per daug susislėgusi ir nesusidaro biri, lengvai trupanti struktūra. Tokia dirva blogai drenuoja vandenį, todėl augalams ima stigti oro.
Naudojant šią medžiagą svarbu ją gerai sumaišyti su dirva. Jei ji lieka paviršiuje, gali sukietėti arba būti nupūsta vėjo. Taip pat reikia prisiminti, kad durpių samanos yra rūgščios. Augalams, kuriems reikalingas aukštesnis pH, kartais tenka papildomai naudoti kalkes.
Privalumai ir trūkumai
Durpių samanos turi nemažai savybių, dėl kurių jas renkasi sodininkai. Jos lengvos, gerai praleidžia orą ir padeda išlaikyti drėgmę. Be to, jos dažnai būna sterilizuotos, todėl jose nebūna patogenų, bakterijų, grybų, kenksmingų cheminių medžiagų ar piktžolių sėklų. Dar vienas privalumas tas, kad ši medžiaga plačiai prieinama ir nėra brangi.
Tačiau trūkumų taip pat daug. Ji netinka rūgščios terpės nemėgstantiems augalams. Be to, tai nėra atsinaujinantis išteklius, todėl jo naudojimas vertinamas kritiškai. Durpių samanos taip pat neturi maistinių medžiagų, o irimo metu gali pritraukti smulkių vabzdžių, tokių kaip grybinių uodelių lervos. Kai medžiaga visiškai išdžiūsta, vėliau ji gana lėtai sugeria vandenį.
Galimos alternatyvos
Dėl šių trūkumų dalis žmonių renkasi kitus dirvos gerinimo būdus. Alternatyvos priklauso nuo to, kam medžiaga bus naudojama. Svarbiausia pasirinkti variantą, kuris padeda sulaikyti drėgmę, purena žemę ir labiau atitinka tvaresnį požiūrį.
- Kompostu papildyta dirva
- Kokoso pluoštas
- Suirusios augalinės liekanos
- Smulkinta žievė, kai ji tinka konkrečiam augalui
Ką verta prisiminti
Durpių samanos nėra tas pats, kas dirvožemis. Tai tik priedas, padedantis pagerinti prastai drenuojamą ar suslėgtą viršutinį sluoksnį. Jos negalima laikyti visaverčiu žemės pakaitalu.
Sausas, sandariai supakuotas ryšulys ilgai nesugenda, nes tai jau suirusios organinės liekanos. Vis dėlto dirvoje jos ilgainiui gali išsiplauti ar sumažėti, todėl po kelerių metų kartais tenka jų papildyti.
Taip pat svarbu nepamiršti platesnio poveikio aplinkai. Durpynai kaupia labai didelius anglies kiekius, todėl jų ardymas turi pasekmių klimatui. Dėl to šią medžiagą verta naudoti apgalvotai ir tik tada, kai ji tikrai reikalinga.
