Humusas yra suirusi organinė medžiaga, kuri padeda augalams augti. Ji susidaro iš augalų ir gyvūnų liekanų, kurioms suirti reikia laiko ir mikroorganizmų darbo. Tai tamsi, puri ir maistingų medžiagų turtinga žemės dalis. Be jos sunku išlaikyti derlingą dirvą tiek darže, tiek gėlyne.
Kaip susiformuoja humusas
Lapų paklotė, smulkios šakelės, nuvytę augalai ir kitos liekanos krenta ant žemės, o vėliau pradeda irti. Šį procesą vykdo sliekai, bakterijos, grybai ir kiti mikroorganizmai. Iš pradžių sudėtingos organinės medžiagos suskaidomos į paprastesnes. Vėliau jos virsta stabiliu, maistingu sluoksniu.
Subrendęs humusas paprastai būna viršutiniame kelių centimetrų dirvos sluoksnyje. Jo spalva dažniausiai rusva arba juoda. Tekstūra purus, trupanti ir kiek kempininė. Būtent toks sluoksnis padeda dirvai tapti gyvybinga.
Humusas gali susidaryti natūraliai. Miškuose, kur kasmet krenta lapai, jo susikaupia daug. Jis formuojasi ir tada, kai organinės atliekos surenkamos į kompostą. Ten skilimas vyksta greičiau, jei pakanka oro, drėgmės ir šilumos.
Per irimo procesą susidaro augalams reikalingos medžiagos, tokios kaip azotas, fosforas, siera, kalcis, magnis ir kalis. Derlingoje žemėje humuso paprastai būna keli procentai. Toks kiekis padeda augalams gauti tai, ko jiems reikia augimui ir derliui.
Kodėl humusas toks svarbus
Humusas ne tik maitina dirvą. Jis gerina jos struktūrą, todėl žemė tampa puresnė ir lengviau praleidžia orą. Šaknys tada gauna daugiau deguonies. Tai ypač svarbu augalams, kuriems reikia stiprios ir sveikos šaknų sistemos.
Jis taip pat padeda vandeniui judėti per dirvą. Dėl to žemė nėra nei per sunki, nei per užmirkusi. Kartu humusas geba sulaikyti drėgmę, todėl augalai ilgiau išlieka aprūpinti vandeniu. Toks balansas labai svarbus gerai augančiam sodui.
Problema ta, kad humuso kiekis sode ar darže mažėja gana greitai. Daržovės, veja ir dekoratyviniai augalai nuolat pasiima iš dirvos maistines medžiagas. Be to, žmonės dažnai surenka nupjautą žolę, lapus ir nudžiūvusias liekanas, nors jos galėtų suirti vietoje. Saulė, vėjas ir smarkus lietus taip pat silpnina dirvos viršutinį sluoksnį.
Vien trąšų nepakanka. Jos gali papildyti dalį maisto medžiagų, bet nesuteikia dirvai purumo ar tinkamos sandaros. Humusas svarbus ir dėl to, kad palaiko mikroorganizmų veiklą. O būtent jie padeda organines liekanas paversti augalams prieinama forma.
Humusas ir kompostas
Kompostas yra vienas iš būdų gauti humuso. Tai žmogaus sukauptos organinės atliekos, kurios yra skaidomos tam tikromis sąlygomis. Tuo tarpu humusas yra bendras pavadinimas visiškai suirusiai organinei medžiagai. Ji gali susidaryti natūraliai arba būti įterpta į dirvą žmogaus.
Kompostavimo dėžėje dažnai atsiduria virtuvės atliekos, nupjauta žolė, lapai ir įvairios augalinės liekanos. Kad toks mišinys gerai skiltų, reikia palaikyti pusiausvyrą tarp sausų ir žalių medžiagų. Svarbūs ir drėgmės bei vartymo veiksmai. Be jų procesas lėtėja, o masė pradeda pūti netolygiai.
Kaip naudoti humusą sode
Humusas naudingas, tačiau jo nereikia padauginti. Derlingoje žemėje jo paprastai būna tik keli procentai. Todėl svarbu ne pilti didelių organinių kiekių vienu metu. Geriau papildyti dirvą saikingai ir reguliariai.
Jei norite suprasti, ko trūksta jūsų žemei, verta ją tirti kelis sezonus iš eilės. Taip lengviau pamatyti, kaip keičiasi maistinių medžiagų kiekis ir dirvos būklė. Vienkartinis vertinimas dažnai neparodo viso paveikslo.
Problema gali kilti ir tada, kai į žemę įterpiama per daug nesuskaidytos medžiagos. Šviežios medžio drožlės ar stambios augalinės atliekos kurį laiką mažina azoto prieinamumą. Mikroorganizmai skaidydami tokią medžiagą laikinai „prisiriša“ azotą. Vėliau, kai irimas baigiasi, jis vėl grįžta į dirvą.
Ką verta prisiminti
- Humusas gerina dirvos derlingumą ir struktūrą.
- Jis padeda šaknims gauti oro ir drėgmės.
- Kompostas gali tapti humuso šaltiniu.
- Per daug nesuskaidytos organikos trumpam gali sumažinti azoto kiekį.
- Kasmetinė organinės medžiagos priežiūra padeda išlaikyti dirvą gyvybingą.
Humusas yra tamsi, visiškai suirusi organinė medžiaga. Viršutinis dirvos sluoksnis paprastai sudarytas iš humuso, smėlio, dumblo ir molio. Būtent toks mišinys sudaro pagrindą sveikam augalų augimui ir stipriam sodui.
