Jūrinės klasės fanera gaminama iš plonų aukštos kokybės kietmedžio sluoksnių, suklijuotų vandeniui atspariais klijais. Tai nėra visiškai nepralaidi vandeniui mediena, tačiau ji atspari drėgmei, lengva, tvirta ir beveik be defektų. Tinkamai apsaugota ji gali tarnauti 15–25 metus. Tokia fanera dažniausiai naudojama vietose, kur mediena nuolat susiduria su vandeniu: laivuose, lauko balduose, terasose, verandose ir įvairiose sodo konstrukcijose.
Kas yra jūrinė fanera
Ši fanera gaminama iš bent penkių plonų 100 proc. kietmedžio lukšto sluoksnių. Kietmedis paprastai yra tankesnis, tvirtesnis ir turi smulkesnę tekstūrą nei spygliuočiai. Sluoksniai dėstomi taip, kad vienas kitą sutvirtintų, o kryžminis klijavimas dar labiau padidina atsparumą.
Plokštėje gali pasitaikyti mazgų, tačiau joje neturi būti skylių. Tarp sluoksnių naudojami vandeniui atsparūs klijai. Dėl jų fanera neišsiskaido veikiama drėgmės, didelės oro drėgmės ar net aukštesnės temperatūros.
Kuo ji skiriasi nuo įprastos faneros
Įprasta fanera dažniausiai gaminama iš trijų storesnių spygliuočių sluoksnių, pavyzdžiui, pušies ar Daglaso eglės. Dėl storesnių sluoksnių viduje gali likti tuštumų. Jų nematyti tol, kol plokštė nepjaustoma.
Jūrinė fanera turi daugiau, bet plonesnių sluoksnių. Dėl to ji tampa tankesnė ir vientisesnė. Nors įprasta fanera dažnai žymima A, B, C ar D klase, ji paprastai nelaikoma tokios aukštos kokybės kaip jūrinė ar kita kietmedžio fanera.
Jūrinės ir įprastos faneros palyginimas
Pagrindinis skirtumas aiškus. Jūrinė fanera sudaryta iš penkių ar daugiau kokybiškos medienos sluoksnių ir klijuojama vandeniui atspariais klijais. Įprasta fanera paprastai turi tris sluoksnius ir klijuojama ne tokiais atspariais klijais.
Jūrinė fanera taip pat dažniau yra sunkesnė, tankesnė ir sudaryta iš daugiau lukšto sluoksnių. Jai dažnai naudojamos tokios medienos rūšys kaip raudonmedis, beržas ar tikmedis.
Privalumai ir trūkumai
- Tarnauja ilgai, dažnai 15–25 metus
- Gerai atlaiko drėgmę
- Turi estetišką paviršių
- Gali padėti atsparti termitams ir skruzdėms
- Yra brangesnė
- Sunkiau pjaunama
- Gali būti gaminama su chemikalais
- Ne visada lengvai randama
Kaip ją apsaugoti
Jei jūrinė fanera liečiasi su drėgme, ją būtina dengti kokybiška vandeniui atsparia apdaila. Vienas iš patikimų būdų yra skaidrus įsigeriantis epoksidinis sandariklis. Jį užtepti užtrunka ilgiau nei poliuretaninį sluoksnį, tačiau vėliau priežiūros reikia mažiau.
Vandeniui atsparūs klijai pirmą kartą buvo sukurti 1934 metais. Nuo tada fanera tapo įmanoma tokia, kokią ją žinome šiandien. Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo naudojama laivams, kareivinėms, namams ir įvairiems statiniams. Vėliau gamyba sparčiai augo, o fanera tapo svarbia statybine medžiaga.
Kur ji tikrai reikalinga
Laivams ir kitoms vandens veikiamoms konstrukcijoms reikėtų rinktis tik sandarią jūrinę fanerą. Ji tinka ir kitiems projektams, kuriuose svarbi apsauga nuo drėgmės. Tokia medžiaga praverčia lauko baldams, terasoms, verandų konstrukcijoms ar panašiems darbams.
Renkantis verta žiūrėti į kelis dalykus. Svarbus žymėjimas kaip jūrinė klasė, taip pat užrašai apie naudojimą lauko sąlygomis, atsparumą vandeniui ar virimui atsparius klijus. Jei plokštė pažymėta kaip tinkama naudoti lauke ir pagaminta iš kietmedžio lukšto, tai jau geras ženklas.
Jei jūrinės faneros gauti nepavyksta, galima svarstyti beržinę fanerą. Dar viena alternatyva yra MDO plokštė, tai įprasta fanera su oro sąlygoms atsparia derva dengtu paviršiumi.
Jūrinė fanera nėra visiškai apsaugota nuo termitų, tačiau sintetinis vandeniui atsparus sluoksnis ją gana gerai saugo. Vis dėlto visiško imuniteto kenkėjams ji nesuteikia, todėl ir šią medžiagą verta naudoti protingai, ypač ten, kur susikaupia drėgmė.
