Vapsvos ne visada kelia tik rūpesčių ar nemalonių pojūčių – jos gyvybiškai svarbios mūsų aplinkai. Šie vabzdžiai padeda apdulkinti augalus, o kai kurios rūšys naikina žalingus vabzdžius, galinčius sunaikinti derlių. Sužinoję daugiau apie vapsvų rūšis, gyvenimo ciklus ir gyvavimo trukmę, galite kitaip pažvelgti į jų egzistavimą šalia mūsų namų ar sodų.
Kiek laiko gyvena vapsvos
Pasaulyje aptinkama daugiau nei 100 000 vapsvų rūšių, tačiau dažniausiai mūsų kiemuose ir soduose gyvena socialinės vapsvos – tokios kaip širšės, geltonųjų liemenių vapsvos bei europinės širšės.
Darbininkės vapsvos paprastai gyvena gana trumpai – nuo keliolikos iki kiek daugiau nei 20 dienų. Tačiau kolonijų motinos, dar vadinamos karalienėmis, yra ilgaamžiškesnės ir išbūna gyvos net iki vienerių metų.
Vapsvų gyvenimo eiga ir įpročiai
Kai kurios vapsvų rūšys pavasarį linkusios ieškoti naujos buveinės. Kartais karalienė perima kitos vapsvos pradėtą lizdą, nužudo buvusią šeimininkę ir pradeda ten dėti savo kiaušinėlius. Rudenį senoji kolonija išmiršta, o apvaisinta karalienė ieško saugios vietos žiemai – pavyzdžiui, krūmynuose, medžių drevėse ar pastatų kampuose. Kiti vapsvų atstovai, tarkime, popierinės vapsvos, žiemoja pasislėpusios tarp medžių žievės ar nedidelėse pastatų ertmėse.
Popierinės vapsvos rečiau gina savo lizdą nei kitos rūšys, pavyzdžiui, geltonosios liemenės ar širšės. Šios vapsvos, užuot nedelsiant puolusios, dažnai pirmiausia bando įspėti įsibrovėlį – netgi gali nesmarkiai jį pastumti.
Pavasarį keletas popierinių vapsvų karalienių gali pradėti kurti bendrą lizdą, tačiau ilgainiui viena jų įsitvirtina kaip pagrindinė motina ir kitos tampa darbininkėmis. Popierinių vapsvų darbininkės paprastai gyvena apie 20 dienų, o karalienė gali išgyventi iki metų, ypač jei sėkmingai peržiemoja.
Europinės širšės gyvena panašiai kaip kitos vapsvos – jų kolonija egzistuoja maždaug metus. Pavasarį po žiemos miego karalienė susikuria nedidelį lizdą, ima dėti kiaušinėlius ir rūpinasi besiritančiomis dukromis, kurių gyvenimas trunka 12–20 dienų. Šios vapsvos perima lizdo priežiūrą, ieško maisto ir rūpinasi kitais palikuonimis. Rudenį išsivysto nauji patinai ir karalienės, kurie poruojasi dar prieš žiemą. Kai tik temperatūra krinta, visi darbininkai, seni karaliai ir patinai žūva nuo šalčio ar dėl senatvės, o tik apvaisintos karalienės peržiemoja iki kito sezono. Verta žinoti, kad europinės širšės yra vienos iš nedaugelio, kurios aktyvios net ir tamsiu paros metu.
Kas lemia vapsvų gyvavimo trukmę
Vapsvų gyvenimo trukmei įtakos turi temperatūra, natūralūs priešai ir aplinkos sąlygos. Jei lizdas nesunaikinamas ir laikosi palankios oro sąlygos, darbininkai paprastai išgyvena iki 12–22 dienų po to, kai išsirita iš kiaušinėlių. Atėjus šaltajam sezonui, visi lizdo gyventojai – ir darbininkai, ir karalienės – žūsta nuo šalčio. Tik neseniai apvaisinta karalienė pajėgia peržiemoti ir pratęsti giminę pavasarį.
Kaip saugiai elgtis su vapsvomis
Geriausia – stengtis vapsvų lizdų neliesti. Tačiau kartais vapsvos apsigyvena vietose, kur tampa tikru galvos skausmu, todėl tenka jų atsikratyti. Tokiais atvejais patartina imtis veiksmų, kai vapsvos yra mažiau aktyvios – pavyzdžiui, sutemus. Nepamirškite pasirūpinti apsauga: būkite ramūs, judėkite lėtai, saugokite veidą ir stenkitės nedaryti greitų judesių.
Kada kreiptis į specialistus
Jei lizdas randasi sunkiai pasiekiamoje vietoje, pavyzdžiui, už sienos ertmės, verta pasikviesti kenkėjų naikinimo specialistus. Tai padės užtikrinti, kad vapsvų šalinimas bus efektyvus ir saugus jums bei aplinkai.
