Sužinokite, kodėl vanduo gali skverbtis į namus ir ką daryti pirmiausia.
Kodėl vanduo atsiranda rūsyje
Rūsio užliejimas yra dažna problema. Ją reikia spręsti kuo greičiau. Jei delsite, gali atsirasti pelėsis, medienos puvinys ir kiti pažeidimai. Ilgainiui nukenčia ir namo konstrukcijos, o patalpų oras tampa prastesnis.
Vanduo į rūsio grindis gali patekti dėl kelių priežasčių. Dažniausiai kaltos užsikimšusios arba įgriuvusios nuotekų linijos, nesandarūs vamzdžiai, sugedę prietaisai, įtrūkę pamatai, užsikimšę lietvamzdžiai ir prastas sklypo drenažas.
Nuotekų vamzdžiai surenka vandenį iš visų namo vietų ir nukreipia jį į pagrindinį kanalą. Jis paprastai išeina per pamatus ir veda į miesto nuotekų sistemą arba į vietinę talpą, jei prie centralizuotos sistemos neprisijungta. Kai vamzdžiai užsikemša, nuotekos gali grįžti atgal į namus per kanalizaciją ir užtvindyti patalpas.
Problema atsiranda ir tada, kai nuotekų linijoje atsiveria plyšys. Tuomet skystis gali pradėti sunktis į rūsį per grindis. Jei vamzdis po namu įgriūva, atliekos kaupiasi grunte ir galiausiai prasiskverbia į rūsį arba požeminę erdvę.
Ne mažiau svarbūs ir vandens tiekimo vamzdžiai. Jie eina per sienas ir grindis, kad vanduo pasiektų čiaupus bei buitinę techniką. Jei vamzdis prakiūra, vanduo bėga tol, kol gedimas pašalinamas arba užsukamas šaltinis. Per laiką tai gali padaryti daug žalos. Nuotėkis gali būti pačiuose vamzdžiuose, jungtyse arba prietaisuose.
Jei rūsyje ant grindų matote vandens, pirmiausia apžiūrėkite boilerį, skalbyklę, indaplovę, šaldytuvą ir šaldiklį. Įsitikinkite, kad jie nepraleidžia. Tada patikrinkite rūsio vamzdžius. Vanduo dažnai į namą patenka iš apačios, todėl pažeista pagrindinė vandentiekio linija gali išleisti vandenį į gruntą, o šis pakils per grindis.
Kartais vandens pėdsakai klaidina. Ant vamzdžių gali susidaryti kondensatas, kuris atrodo lyg nuotėkis. Taip nutinka, kai vamzdžio viduje esantis vanduo yra daug šaltesnis už aplinkinį orą. Silpnesnė ar drėgnesnė oro masė susiliečia su šaltu metalu, o jo paviršiuje susidaro vandens lašeliai. Tokias situacijas dažniausiai padeda išspręsti vamzdžių izoliacija.
Iš kur dar gali patekti drėgmė
Namo išorė turi būti sandari, kad lietaus vanduo, tirpstantis sniegas ir gruntinis vanduo nepatektų į vidų. Tačiau jei betona pamatuose atsiranda įtrūkimų, spaudimas iš išorės gali stumti aplink esantį vandenį per plyšius į namus. Jei būtent tai sukelia rūsyje atsirandančią drėgmę, jos tikriausiai padaugėja per stipresnį lietų arba tirpstant sniegui, kai žemė prisigeria vandens.
Lietaus nuvedimo sistema taip pat turi didelę reikšmę. Ji sukurta tam, kad vanduo būtų nukreiptas toliau nuo namo pagrindo ir nesisunktų į gruntą. Kai latakai užsikemša, vanduo nebegali tekėti stogu ir nutekėti lietvamzdžiais. Tada jis pradeda lietis per kraštus ten, kur tik įmanoma.
Betonas yra porėtas, todėl per jį vanduo gali skverbtis net ir be matomų įtrūkimų. Jei aplink namą susidaro didelis slėgis ir gruntas prisigeria vandens, drėgmė gali būti priversta pereiti per betoną ir patekti į vidų. Tokia situacija ypač dažna after ilgų liūčių arba atodrėkio metu.
Problemos gali paaštrėti ir dėl sklypo nuolydžio. Jei žemė leidžiasi į namo pusę, latakų surinktas vanduo vis tiek gali grįžti atgal prie pamatų. Tada hidrostatinis slėgis stumia drėgmę per betonines sienas ir grindis, o rūsys reguliariai užliejamas per stiprų lietų ar tirpstant sniegui. Jei rūsyje yra pakeltas grindų pagrindas, žala gali būti pastebėta tik vėliau, kai vanduo pradeda ardyti betoną ir suformuoja įtrūkimus pamatų zonoje.
Ką galima padaryti iš karto
Tvarkingi namų savininkai gali imtis kelių veiksmų dar prieš atvykstant meistrui. Kai kurios priemonės padeda sustabdyti vandens patekimą, o kitos leidžia bent jau suvaldyti padėtį iki rimtesnio remonto.
- Patikrinkite visus matomus vamzdžius ir jungtis rūsyje.
- Apžiūrėkite buitinę techniką, kuri naudoja vandenį.
- Išvalykite latakus ir lietvamzdžius nuo šiukšlių.
- Įvertinkite, ar vanduo nenuteka link namo.
- Stebėkite, kada atsiranda drėgmė, ypač po lietaus.
Jei į viršų skverbiasi ne vanduo
Jei rūsyje matote skystį, kuris nepanašus į vandenį, reikia veikti nedelsiant. Tokiu atveju verta kviesti specialistą, pavyzdžiui, santechniką, kad jis nustatytų priežastį. Greitas kvapas gali padėti atskirti, ar tai pavojingas tepalas, kuras, nuotekos ar cheminė medžiaga, prasiskverbusi iš talpos, vamzdžio ar požeminės komunikacijos šalia pamatų.
Jei pavyksta tiksliai nustatyti, iš kur skystis bėga, bus lengviau suprasti, kam kreiptis pagalbos. Kartais problemą turi spręsti santechnikas, o kartais reikalinga komunalinių paslaugų įmonė ar kitas specialistas. Svarbiausia nelaukti, kol žala išplis.
