Pomidorų auginimas savo darže – mėgstama veikla tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams. Vienas svarbiausių žingsnių – išsirinkti pomidorų veislę, kuri geriausiai atitiks jūsų poreikius ir sodo galimybes. Pomidorai dažniausiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: determinuotus ir indeterminuotus. Abi grupės turi savų priežasčių rinktis būtent jas, todėl verta susipažinti su pagrindiniais skirtumais.
Indeterminuoti pomidorai
Tai tokios pomidorų veislės, kurios auga be aiškios ribos – jos gali toliau leisti naujus ūglius, žiedus bei derlių iki pat rudens ar stipresnių šalnų. Šie augalai dažnai tampa tikromis vijoklinėmis konstrukcijomis – kai kurios veislės gali siekti net iki 3–3,5 metrų aukščio, nors paprastai užauga apie 1,8 metro. Dėl tokio augimo jiems būtina tvirta atrama: stambi metalinė ar medinė tvorelė, aukšti kuolai arba specialūs vaisiams skirti narveliai.
Prie tokio intensyvaus augimo svarbu prisiminti vieną priežiūros detalę – šalinti perteklinius, lapų pažastyse augančius ūglius vadinamuosius „vilkikus“. Taip apribojamas pernelyg gausus šoninių šakų augimas, o augalas daugiau energijos skiria vaisiams, nevirsta nevaldomu krūmu ir nepraranda derliaus. Tačiau negalima šalinti po žiedų kekėmis esančių vilkikų – kitaip augalas pradės derėti netolygiai ir sumažės bendras derlius.
Kai indeterminuoti pomidorai turi labai daug lapijos, galima šiek tiek apgenėti apačioje, kad saulės šviesa pasiektų vaisius ir jie prinoktų greičiau bei tolygiau.
Tokių veislių pomidorai pradeda derėti šiek tiek vėliau nei determinuoti, nes iš pradžių daugiau laiko skiria ūglių augimui. Tačiau vėliau jie ilgai džiugina pastoviu, nors ir ne itin gausiu, derliumi – jo galima laukti iki vėlyvo rudens. Rinkite net ir neprinokusius vaisius, vos tik artėja pirmosios šalnos – palikti ant palangės ar laikyti popieriniuose maišeliuose jie sėkmingai pribręs.
Determinuoti pomidorai
Šios veislės išsiskiria tuo, kad auga kompaktiškai – užauga iki 1–1,2 metro, dažnai dar mažiau. Determinuoti pomidorai užaugina visą derlių per trumpesnį laikotarpį ir vėliau nustoja aktyviai augti. Jie užmezga vaisius tolygiai ir beveik vienu metu – per maždaug dvi savaites galėsite nuimti pagrindinę derliaus dalį. Tai ypač patogu, kai norima konservuoti, virti padažus ar sultis, nes visus vaisius gausite iš karto.
Nors šie augalai žemesni ir kompaktiškesni, vis tiek pravartu juos parišti ar paremti kuolais – ypač jei derlius gausus arba gresia stipresnės vasaros liūtys, galinčios paguldyti ar nulaužti šakeles su sunkiais vaisiais.
Determinuoti pomidorai nereikalauja kaskart šalinti šoninių ūglių – jie nustoja augti natūraliai, todėl genėjimas ne tik neprivalomas, bet ir žalingas. Pašalinus „vilkikus“, galima sumažinti galimą derlių.
Kurį pomidorų tipą rinktis?
Kiekviena veislė turi savų privalumų, tad pasirinkimas turėtų priklausyti nuo jūsų poreikių. Jei norite viso derliaus vienu metu, kad galėtumėte gaminti pomidorų padažą ar ruošti atsargas žiemai – verta sodinti determinuotas veisles. Jos taip pat geriau tinka trumpesnėms vasaroms, kai augalų vegetacijos laikas ribotas. O jei siekiate šviežių pomidorų viso sezono metu ir mėgstate jais užkandžiauti tiesiai iš lysvės, rinkitės indeterminuotus. Jie tinkamesni ilgesnei vegetacijos trukmei, nors šiuolaikiniai selekcininkai išvedė ir trumpesnio sezono indeterminuotų rūšių.
Rekomenduojamos veislės
- Daugelis sėjamų sėklų ar daigelių, siūlomų prekyboje, yra indeterminuoti pomidorai – tai tiek senosios, tiek vyšninės ir net kai kurios nykštukinės veislės.
- Populiariausi indeterminuoti pomidorai yra, pavyzdžiui, „Beefsteak“, „Big Boy“, „Brandywine“, „Sungold“ ir „Sweet Million“.
- Ankstyvesnės veislės, tokios kaip „Early Girl“, taip pat priklauso indeterminuotų grupei, nors gali būti ir pereinamojo tipo.
Kai kurios pomidorų rūšys užauga itin aukštos – net iki 3 metrų ar daugiau. Jei sunku suvaldyti augimo kryptį ar apipjaustyti viršūnėles, galima tiesiog išskleisti augalą į šoną arba patrumpinti viršų, aukojant keletą papildomų vaisių už tai, kad augalą bus patogiau prižiūrėti.
Patarimai sėkmingam auginimui
- Pomidorus sodinkite ten, kur jie gaus bent 7 valandas tiesioginės saulės per parą.
- Tarp augalų palikite apie 1 metrą, o tarp eilučių – 1,2 metro, kad būtų geras oras ir pakankamai šviesos. Toks išdėstymas padeda sumažinti ligų tikimybę.
- Norint suteikti daigui tvirtą pradžią, sodinkite jį giliau – pašalinkite kelis apatinius lapelius ir užberkite žemėmis dalį stiebo kartu su šaknimis. Tai padės užsiauginti tvirtas šaknis, kas ypač svarbu gausiam derliui.
