Lantana neretai žavi sodininkus ryškiomis žiedų spalvomis ir vešliu augimu, tačiau šį augalą verta auginti atsargiai – jis lengvai gali tapti invaziniu, ypač šiltuose kraštuose. Šiltesniuose regionuose lantana laikoma daugiamečiu vijokliniu krūmu, o vėsesnio klimato zonose ji auginama kaip vienmetis augalas, nes neatlaiko šalčių. Spalvingų, smulkių žiedų kekėmis pasipuošusi lantana gali žydėti geltonai, oranžiniai, baltai, raudonai, rožine, mėlyna ar violetine spalvomis. Dėl greito augimo jos dažnai sodinamos tiek kabamuosiuose vazonuose, tiek žemės dangoje. Tačiau svarbu žinoti, kad lantana yra nuodinga gyvūnams – šunims, katėms bei žirgams.
Lantanos priežiūra
Norint džiaugtis sveikais ir vešliai žydinčiais augalais, lantanai reikia pilnos saulės – tai reiškia bent šešias valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Jei lantana bus auginama pavėsyje, žydėjimas sumažės. Dirva turėtų būti puikiai drenuojama, pageidautina neutralaus pH (6,0–8,0). Mulčias aplink augalą padės sulaikyti drėgmę ir apsaugos nuo piktžolių.
Laistyti rekomenduojama gausiai – apie 2,5 cm vandens kas savaitę, tačiau svarbu neleisti dirvai visiškai išdžiūti. Jei dirvožemis daug smėlio, gali prireikti laistyti dažniau. Jei augalas ima žydėti prasčiau, dažnai padeda papildomas laistymas.
Lantana žaliuoja geriausiai, kai oro temperatūra siekia bent 13°C (55°F), o augalas gauna pakankamai drėgmės ir šilumos. Esant šalnoms ar nuolat žemai temperatūrai, lantana žūsta. Šiltuose kraštuose ji gali žaliuoti visus metus ir atlaiko švelnias druskos ar vėjo bangas, todėl mėgstama pakrančių sodybose.
Tręšti lantaną augant grunte dažniausiai nereikia – pakanka pavasarį patręšti kartą. Pernelyg dažnas tręšimas, ypač azotu praturtintomis trąšomis, slopina žydėjimą. Vazonuose augančias lantanas patartina tręšti reguliariai, kas mėnesį, naudoti subalansuotas (20-20-20) trąšas nedidele koncentracija.
Veislės ir ypatybės
Lantanos krūmai šiltuose kraštuose užauga iki 1,5–2 metrų, bet net ir vienmečiai egzemplioriai per vasarą gali stiebtis net iki vieno metro aukščio. Šių žiedų nektarą ypač mėgsta įvairūs drugeliai.
Formavimas ir genėjimas
Kuo dažniau genėsite daugiamečius augalus, tuo krūmas bus tankesnis ir ilgiau žydės. Svarbu reguliariai šalinti sunokusius vaisius, taip pristabdysite per didelį išplitimą. Po žydėjimo krūmą galima trumpai patrumpinti, kad iššauktumėte naujus žiedus ir gražias, tankias šakas. Pavasarį patrumpinkite ūglius likus 15–30 cm virš žemės, tai paskatins gausų šakojimąsi ir žiedų mezgimąsi.
Dauginimas
Lantanos galima padauginti iš sėklų ar stiebų auginių. Dažniausiai rekomenduojama dauginti auginiais, nes kai kurios veislės iš sėklų neatkartos motininio augalo savybių. Auginiai imami rudenį prieš žiemą, kai lauko augalai jau ruošiasi ramybei. Užaugintus auginius galima laikyti šviesioje, šiltoje patalpoje, o pavasarį persodinti į lauką.
Kaip dauginti iš sėklų
Vėsiose klimato juostose sėklos sėjamos vazonėliuose patalpoje likus 6–8 savaitėms prieš persodinimą į lauką. Šiltuose kraštuose sėklos renkamos iš prisirpusių, juodų uogų, kurių viduje slepiasi sėklos.
Vazonų pasirinkimas ir persodinimas
Šiltuose, subtropiniuose regionuose ši augalų rūšis gali tapti invazine, tad augalas dažnai auginamas vazonuose. Šaltesniuose kraštuose, kur lantana per žiemą nunyksta, ją galima auginti ir žemėje be rūpesčių dėl išplitimo.
Rinkitės vazoną, kuris šiek tiek didesnis už šaknų gniužulą – pernelyg didelis indas nereikalingas. Svarbiausia – geras drenažas, tad į dugną galima berti žvyro. Auginimui tiks purus, laidus substratas, pagardintas smėliu, perlitu ar durpėmis.
Persodinti verta tada, kai šaknys ima kaltis per drenažo skylutes. Tuomet pakanka šiek tiek didesnio vazonėlio. Kabančius augalus verta rinktis iš vijokliškų rūšių, pavyzdžiui, L. montevidensis, kuri idealiai tinka pakabinamiems vazonams.
Žiemojimas ir peržiemojimo būdai
Šaltuose klimatuose sodininkai neretai klausia, ar gali lantanas peržiemoti kambaryje. Tai įmanoma, jei patalpoje bus šilta (nebent norima, jog augalas pailsėtų ramybės būsenos, tuomet laikykite vėsioje vietoje, kur temperatūra nekrenta žemiau 13°C). Laikant darganoje, laistykite menkai – pakanka palaistyti maždaug kartą per savaitę, kad augalas liktų ties ramybės riba iki pavasario.
Kenkėjai
Nors lantanos dažniausiai atsparios, tačiau jas gali pulti amarai, juodalksninės blakės, miltuotieji skydamariai, baltasparniai ir voratinklinės erkės. Pastebėjus užkrėtimą naudokite insekticidinį muilą arba taikykite specifines priemones, atitinkančias kenkėjo tipą.
Kaip paskatinti žydėjimą
Lantanos gausiai žydi tik gavusios daug saulės bei augdamos nuolat drėgnoje dirvoje. Jei stebite silpną žydėjimą, pašalinkite senus žiedynus ir uogas – tai padės paskatinti naujų žiedų formavimąsi. Šiltuose kraštuose lantanos žydi visus metus, o vėsesniuose kraštuose – nuo pavasario iki pat rudens, kol orai atšąla žemiau 13°C.
Norėdami paskatinti dar intensyvesnį žydėjimą, tręškite pusės stiprumo fosforu praturtintomis trąšomis ir kas savaitę laistykite gausiau. Kai augalas būna ramybės būsenoje, sumažinkite laistymą ir laikinai sustabdykite tręšimą. Jei per žiemą temperatūra dažnai nukrenta žemiau 13°C, augalą rekomenduojama laikyti patalpoje, kitaip vėlyvą rudenį jį galima likviduoti kaip vienmetį augalą.
Reguliariai skinkite peržydėjusius žiedynus – taip ne tik sumažinsite sėklų bei uogų plitimą, bet ir skatinsite naujų žiedų užsimezgimą.
Būdingi sunkumai ir problemos
Lantana – itin ištvermingas, nedaug priežiūros reikalaujantis augalas, turintis gerą atsparumą sausrai ir druskai. Jai užtenka minimalios priežiūros.
Pastebėjus per daug ištįsusį augimą ar „sulinkusias” šakeles, tiesiog apgenėkite galus – taip paskatinsite šakojimąsi ir daugiau žiedų. Jei lantana žydi silpnai, tačiau augina daug lapų, tikėtina, kad gauna per daug azotinės trąšos, kuri skatina tik lapų augimą.
Kad augalas žydėtų, nuolat šalinkite nužydėjusius žiedynus, taip augalas visą energiją skirs žiedų mezgimui, o ne uogų gamybai.
Ilgainiui įsitvirtinę augalai tampa sausringam periodui atsparūs, tačiau karščių metu reikalingas reguliarus laistymas – vasarą bent kartą per savaitę.
Gelstantys ar svyrantys lapai gali rodyti, kad augalui trūksta geležies, kalio, kalcio ar fosforo. Patikrinkite dirvą, ar netrūksta šių medžiagų – trūkumus pašalinkite papildydami trąšomis.
Natūraliai sveika dirva augalui užtikrina būtinų maistinių medžiagų atsargas, tačiau dėl erozijos ar kitų augalų konkurencijos dirva gali nuskursti. Šiuo atveju svarbu papildomai tręšti, kad atnaujintumėte maistinių medžiagų kiekį.
Lantanos panaudojimas ir ypatybės
Šie greitai augantys krūmai žavi kaip spalvingos dekoratyvinės detalės šiltuose soduose. Dėl ištvermės sausrai, druskai ir karščiui jie dažnai sodinami pakrančių zonose, taip pat gali būti naudojami kaip spalvinga veja, pasodinta ant kraštų ar gėlynuose. Vėsesniame klimate jie dažnai puošia kabančius vazonus ar gėlynų kompozicijas.
Lantanos nėra tinkamos kaip kambariniai augalai – jos geriausiai jaučiasi lauke. Dažnai minimos kartu su verbena – abi priklauso tam pačiam augalų būriui, tačiau lantanos žiedai dažniausiai tankesni ir mažesni, nei verbena. Lantana labiau pakenčia sausras ir karštį nei verbena, todėl yra ištvermingesnė.
Ryškiaspalvės lantanos žiedynai, mažos, žvaigždes primenančios žiedų kekės ir šiurkštūs, kaip smėlio popierius, lapai – pagrindiniai šio augalo atpažinimo bruožai. Žydėjimo metu išskiria stiprų, citrusams prilygstantį aromatą.
Pačios lantanos žmogui nėra nuodingos, tačiau žali, nesunokę vaisiai – uogos – gali būti pavojingos, juos suvalgius. Taip pat visos augalo dalys pavojingos šunims, katėms ir žirgams.
