Mano namuose yra viena ypatinga erdvė – augalų kambarys, kuriame gyvena daugiau nei 30 įvairiausių augalų. Čia gausu saulės šviesos, o aplinkui veši nuo mažų augalėlių iki aukštų, lubas siekiančių žaliuojančių milžinų.
Kambarinių augalų priežiūra gali tapti tikru iššūkiu, jei norisi, kad visi jie jaustųsi gerai. Per kelerius metus supratau, kaip supaprastinti kasdienius darbus ir užtikrinti, jog augalai gauna viską, ko jiems reikia. Dalinuosi patarimais, kurie padeda tvarkytis su gausiu žalumos būriu namuose.
Augalo pasirinkimas
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl išsirinkau dabartinius namus, buvo erdvi svetainė su dideliu į pietus nukreiptu langu. Toks apšvietimas suteikia puikias sąlygas saulės šviesą mėgstantiems dekoratyviniams augalams. Tačiau prireikė nemažai laiko, kol atradau rūšis, kurios čia auga geriausiai.
Pastebėjau, kad kai kurioms rūšims, mėgstančioms pavėsį, čia sudėtinga – net jei jas statydavau toliausiai nuo lango. Vieni augalai prisitaikė, kitus atidaviau kitiems augintojams.
Renkantis augalus, svarbu įvertinti ne tik šviesą, bet ir kambario temperatūrą. Nors turiu atskirą erdvę augalams, nėra prasminga visus metus ją šildyti ar vėsinti iki idealių sąlygų. Mano žalieji gyventojai turi pakęsti ir apie 32°C vasaros metu, ir iki 16°C žiemą. Todėl visada parenku tokias rūšis, kurios gali prisitaikyti prie temperatūrų svyravimų.
Kaip išdėstyti augalus
Lentynų sistema labai palengvina augalų priežiūrą! Aukštos lentynos abipus didžiojo lango tinka šviesą mėgstantiems augalams, tokiems kaip įvairios euphorbijos ar fikusai. Apatinės lentynos idealiai tinka tiems, kuriems pakanka ryškios, bet ne tiesioginės šviesos.
Kitoje kambario pusėje, kuri nuo lango nutolusi daugiau nei tris metrus, stovi kampinė lentyna. Joje laikau augalus, kuriems labiau tinka vidutinio stiprumo šviesa – filodendrus, pothosą, orchidėjas ir įvairias paparčių rūšis.
Didelius augalus, tokius kaip monstera ar stambialapis fikusas, talpinu tiesiog ant grindų arba pastatau ant žemų stovų palei kambario pakraščius – pagal tai, kiek šviesos jiems reikia. Pakabinami vazonėliai langų nišose skirti vijokliniams ar sukulentiniams augalams, kuriems patinka daug šviesos.
Įranga ir priemonės augalų kambaryje
Nesu linkęs naudoti išmaniųjų prietaisų, tokių kaip drėgmės matuokliai ar termometrai. Dažniausiai naudoju paprastas plastikines dėžes ir indelius, kuriuos lengva pritaikyti laistymui. Augalams apšviesti naudoju įprastas auginimo lemputes, įsuktas į senovinį toršerą – jos ypač naudingos žiemą. Lėkštelėms naudoju perdirbtus plastikinių indų dangtelius. Tam, kad augalai gerai augtų, visai nereikia specialios įrangos – užtenka kūrybiškumo.
Laistymas, tręšimas ir persodinimas
Prižiūrėti didelį augalų būrį gali būti gana varginantis užsiėmimas. Norėdamas apsaugoti grindis, vidury kambario patišau mažą tentą. Ant jo pastatau 30 litrų plastikinę talpą, į kurią pripilu vandens iki ketvirtadalio tūrio, ir kitą – jau tuščią – panaudotam vandeniui.
Pavasarį ir vasarą į vandenį kartą per mėnesį įpilu pusę rekomenduojamos skystų trąšų dozės. Tuomet kiekvieną augalą įkeliu į talpą su vandeniu – iš dalies palaistau iš viršaus, iš dalies leidžiu prisigerti vandens iš apačios. Ant viršaus žemę sudrėkinu, naudodamas nedidelį indelį. Kai žemė pakankamai įmirksta, augalą perkeliu į tuščią dėžę, kad perteklinis vanduo nuvarvėtų, ir tik tada įdėdu atgal į vazono gaubtą ar lėkštelę.
Pasibaigus laistymui, lieka kiek vandens, kurį išpilu lauke. Tokiu būdu per kiek daugiau nei valandą pavyksta pasirūpinti visais augalais, sunaudoti mažiau vandens ir taupyti laiką. Vasarą laistau maždaug kartą per savaitę, o žiemą – rečiau, kas dvi savaites.
Persodindamas augalus, taip pat patiesiu tentą – tai padeda sumažinti netvarką. Dėžes naudoju tiek augalų pernešimui, tiek nenaudojamai žemei surinkti – ją vėliau naudoju lauko gėlynams papildyti.
Kenkėjų kontrolė
Pagrindinis rūpestis mano augalų kambaryje – tai dirvoje atsirandančios našlaitės, kurias padėjo suvaldyti natūralūs biologiniai preparatai, saugūs augalams. Jie apsaugo nuo lervų, susiformuojančių žemėje ir galinčių pakenkti šaknų sistemai.
Didžiausias pavojus kyla tuomet, kai rudeniop įnešu augalus iš lauko – iš patirties žinau, kad būtina kiekvieną naują augalą patikrinti ir, jei reikia, izoliuoti, kol įsitikinu, kad nėra kenkėjų. Baigus dirvos apdorojimą, naudoju lipnias gaudykles stebėti rezultatams ir užtikrinti, kad kenkėjai nesukeltų daugiau problemų mano augalų kolekcijai.
