Marantos geriausiai auga ryškioje, netiesioginėje šviesoje, tačiau gali pakęsti ir dalinį pavėsį. Reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nes jie gali nudeginti lapus. Taip pat augalą reikėtų saugoti nuo skersvėjų. Optimali temperatūra – ne mažesnė kaip 15°C, svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų.
Marantos sodinimas
Sodinimui naudokite kompostą su dirvožemio pagrindu. Jei augalas tampa per daug įsišaknijęs, persodinkite jį pavasarį į šiek tiek didesnį vazoną. Marantos šaknys yra negilios, todėl geriau rinktis platesnį, o ne gilesnį vazoną.
Marantos priežiūra
Augimo sezono metu (nuo pavasario iki rudens) žemė turi būti nuolat drėgna, tačiau ne permirkusi – geriausia laistyti dažnai, bet po truputį. Naudokite šiltą distiliuotą, filtruotą ar lietaus vandenį, nes marantos jautriai reaguoja į chemines medžiagas, esančias vandentiekio vandenyje. Užtikrinkite, kad perteklinis vanduo nutekėtų. Žiemą laistymą sumažinkite, bet neleiskite žemei visiškai išdžiūti.
Marantos mėgsta drėgną aplinką, todėl kasdien apipurkškite lapus šiltu vandeniu arba padėkite vazoną ant akmenėlių padėklo su vandeniu. Kas kelis mėnesius patręškite subalansuotomis trąšomis. Kartkartėmis nuvalykite lapus, kad pašalintumėte dulkes.
Marantos dauginimas
Geriausias būdas dauginti marantą – dalijant ją persodinimo metu. Pavasarį atsargiai atskirkite šaknų gumulą pirštais – paprastai šoniniai ūgliai atsiskiria natūraliai. Svarbu, kad kiekviena nauja dalis turėtų savo šaknų sistemą. Abi dalis pasodinkite į naują kompostą, į kiek didesnius vazonus nei jų šaknų kamuoliai. Jei augalas nesidalija natūraliai, šaknų gumulą galima atsargiai perpjauti aštriu, švariu peiliu.
Marantas galima dauginti ir stiebo auginiais. Aštriu peiliu ar sekatoriumi nupjaukite stiebą su bent vienu mazgu. Leiskite pjūvio vietai kelias valandas apdžiūti, tuomet augalą pasodinkite į nedidelį vazoną su kompostu arba pamerkite į vandenį ir laukite, kol išsivystys šaknys – tai gali užtrukti kelias savaites.
Galimos problemos ir jų sprendimai
- Lapai susisuka į vidų – tai ženklas, kad augalui trūksta vandens. Laistykite ir leiskite pertekliniam vandeniui nutekėti.
- Geltonuojantys ar vystantys lapai – gali būti perlaistymo pasekmė. Jei dirva yra permirkusi, šaknys gali pradėti pūti, o augalo pagrindas gali pajuoduoti. Leiskite žemei išdžiūti prieš vėl laistant.
- Rudos dėmės – gali atsirasti dėl per didelio saulės kiekio. Perkelkite augalą į pavėsingesnę vietą.
- Blankios spalvos lapai – augalas gauna per daug šviesos, todėl perkelkite jį į tamsesnę vietą.
- Rudi lapų pakraščiai ar galiukai – tai gali būti dėl sauso oro. Didinkite aplinkos drėgmę purkšdami augalą arba pastatydami jį ant akmenėlių padėklo su vandeniu. Taip pat tai gali būti per didelio tręšimo ar kieto vandens naudojimo pasekmė.
- Voratinklinės erkės – jei ant lapų ir stiebų pastebėsite smulkius voratinklius, o lapai taps dėmėti, tai gali būti šių kenkėjų požymis. Gerinkite oro cirkuliaciją, didinkite drėgmę. Taip pat galima naudoti natūralius insekticidinius purškalus.
Patarimai renkantis marantą
- Prieš įsigydami įsitikinkite, kad galėsite suteikti augalui tinkamas augimo sąlygas.
- Specializuoti medelynai gali turėti didesnį veislių pasirinkimą, tačiau dideli internetiniai mažmenininkai ar sodo centrai gali pasiūlyti nuolaidas bei nemokamą pristatymą.
- Rinkitės sveikus augalus su vešlia lapija, be pažeidimų ar kenkėjų požymių.
Populiariausios marantų veislės
- Maranta leuconeura var. erythroneura – dar vadinama „silkių kaulo rašto augalu”. Lapai turi gelsvai žalias dėmeles išilgai vidurio gyslos ir ryškias raudonas gyslas.
- Maranta leuconeura var. kerchoveana – žinoma kaip „triušio pėda”. Jos lapai ryškiai žali, su tamsesnėmis žaliomis dėmėmis palei centrinę gyslą, o apatinė pusė turi sidabriškai žalią atspalvį.
