Molingas dirvožemis dažnai laikomas vienu didžiausių iššūkių sode. Nors kai kurie medžiai bei krūmai gali sėkmingai augti sunkiame molyje, daugumai daržovių, vienmečių ir daugiamečių gėlių toks dirvožemis kelia problemų – jų šaknys negali prasiskverbti pro tankias daleles, o blogai pasiskirstantis vanduo stabdo augimą.
Kas yra molingas dirvožemis
Molingas dirvožemis išsiskiria smulkiomis mineralinių dalelių struktūromis – jų skersmuo siekia vos 0,002 mm. Palyginimui, smėlio grūdeliai yra žymiai didesni. Jei daugiau nei pusę grunto sudaro molio dalelės, jis laikomas „sunkiu moliu“.
Toks dirvožemis yra lipnus, jame nedaug tarpų oras ir drėgmei judėti. Vanduo užsilaiko ilgai, todėl lietaus metu susidaro balos, kurios po kurio laiko ima džiūti, ant paviršiaus susidėlioja įtrūkimai. Jei matote, kad grunte susidaro stambūs gabalai, kurie sunkiai byra ar dirva prilimpa prie batų ir įrankių – tai aiškūs molio požymiai.
Kaip atpažinti molingą dirvožemį
Moliui būdingas „sukibimo“ testas: paimkite drėgnos (bet ne šlapios) žemės, stipriai suspauskite saujoje ir atleiskite. Jei ji išlaiko formą net paspaudus pirštu – jūsų dirvoje vyrauja molis.
Molingo dirvožemio trūkumai
- Šaknims sunku išsiskverbt pro tankias daleles, todėl daugelio augalų augimas ribojamas.
- Drėgmė užsilaiko ilgai – kyla užmirkimo pavojus, ypač šaltesniais mėnesiais.
- Prastai ventiliuojamas, todėl dirvožemis gali tapti pernelyg šlapias arba perdžiūti ir suskilinėti.
- Pavasarį dirva ilgai išlieka šalta ir lėčiau įšyla nei lengvesnė, puresnė žemė.
Molingo dirvožemio gerinimas
Norint sukurti palankias sąlygas augalams, molingą dirvą būtina keisti. Geriausia – tyrinėti visą lysvę iš karto, nes tik taip užtikrinsite vienodą struktūrą. Jei turite augalų, kurie auga toje pačioje vietoje, juos galima persodinti į vazonus ir grąžinti atgal po darbų.
Naują daržo ar gėlyno erdvę taip pat patariama ruošti nuo pradžių, įvertinant, kiek darbo prireiks molingam gruntui pagerinti.
Efektyvūs metodai
- Niekada nemaišykite smėlio su moliu – tokia masė tampa kieta kaip betonas.
- Naudokite organines medžiagas: kompostą, žievę, durpes, pjuvenas ar mėšlą. Jos ilgam praturtina dirvą, suteikia daugiau porų orui ir drėgmei, ilgainiui suardydamos sunkumą.
Poveikis laikui bėgant
Molingo dirvožemio transformavimas reikalauja kantrybės – vienos dienos pokyčių neužteks. Kiek ilgai truks, priklauso nuo to, kiek molio jūsų žemėje. Organinių medžiagų būtina nuolat papildyti, kitaip žemė grįš prie savo ankstesnių savybių.
Palikite augalijos likučius rudenį – jie įsimaišys į gruntą ir padės keisti struktūrą. Mulčiuokite papildomu kompostu ir sėkite žaliąsias trąšas (pvz., garstyčias, dobilus). Po metų ar dviejų verta atlikti dirvožemio testą – jis padės įvertinti, kokių mineralų ar mikroelementų stinga, ir kokių papildomų priemonių reikėtų imtis.
Molio privalumai ir darbų planas
Nors molingas dirvožemis kelia daug iššūkių, jis išsaugo drėgmę ir maisto medžiagas ilgiau nei smėlis. Kai kurios augalų rūšys, pavyzdžiui, kai kurie medžiai ir krūmai, mėgsta tokias sąlygas. Jei planuojate sėti augalus, kuriems molis netinka, rekomenduojama jį pagerinti – pagerėja ne tik struktūra, bet ir derlius.
Jei norite iškart pagerinti sandarią žemę, ją aeruokite šakėmis ar kitu įrankiu, užberkite organinių medžiagų sluoksnį ir arkliniu plūgu arba kultivatoriumi įmaišykite jas į dirvą. Po kelių sezonų tokios priemonės akivaizdžiai keičia dirvos kokybę – ji tampa puresnė, oringesnė, augalai lengviau prigyja ir vystosi stipresnė šaknų sistema.
Jeigu nenorite laukti ar įdėti daug darbo į dirvos keitimą – statykite pakeltas lysves ir papildykite jas derlingu gruntu.
