Mėlynai žydinčios neužmirštuolės – sparčiai augantys ir žavesio sodui suteikiantys augalai. Šios žemos, kompaktiškos gėlės (dažnai neaukštesnės nei 13 cm) džiugina pievose ir pavėsyje, išskleisdamos daugybę smulkių, penkialapių mėlynų žiedų. Jų stiebai apaugę smulkiais plaukeliais, o žiedai dažnai išsiskleidžia kekėse, traukiančiose drugelius ir beveik nepasiekiami triušių bei elnių apgraužimui.
Augalo ypatumai
Neužmirštuolės pasižymi atsparumu šalčiui ir puikiai tinka Lietuvos bei kitų šaltų regionų soduose. Nors jos gali augti tiek saulėje, tiek pavėsyje, idealu joms yra drėgnos, miško paklotę primenančios vietos, kur šviesa pro medžių lapus krenta švelniai. Karštuose, pietiniuose regionuose šios gėlės geriau jaučiasi pavėsyje, kur neišsausėja dirva.
Nors botaniškai tai daugiametės gėlės, daug sodininkų jas augina kaip dvimečius augalus: sėklos sėjamos vasaros viduryje, o žiedais mėgaujamasi kitais metais. Tai puikus augalas žemei padengti, gėlynams, alpinariumams ir vazonams. Jei norite išvengti jų plitimo, nužydėjusius žiedus patartina šalinti: neužmirštuolės greitai plinta sėklomis ir kai kuriuose regionuose laikomos invaziniais augalais.
Pavadinimo kilmė ir simbolika
Lotyniškai neužmirštuolės vadinamos „Myosotis sylvatica“. Šis pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių „pelės ausį“ – taip metaforiškai apibūdinamos trumpai nusmailėjusios, smulkios šio augalo lapeliai. Viena neužmirštuolių rūšių dėl žiedų kekių formos dar vadinama „skorpiono žole“.
Simboliškai neužmirštuolės dažnai laikomos ištikimos meilės, pagarbos, atsidavimo ženklu. Dėl šios prasmės jas dažnai renkasi vestuvėms ir kitiems ypatingiems atminimo įvykiams.
Priežiūros patarimai
- Neužmirštuolės lengvai pasisėja pačios, todėl kartais būna invazinės. Jos ypač greitai paplinta natūralioje augavietėje ir kai kuriose vietose laikomos piktžolėmis.
- Šiauriniuose, vėsesniuose regionuose šios gėlės auga tiek saulėje, tiek pusiau pavėsyje, tačiau geriausiai jaučiasi vietose, kur šviesa išsklaidyta. Pietuose reikalinga popiečio pavėsis, nes kaitri saulė gali pakenkti augalo gyvybingumui.
- Geriausiai jos auga turtingoje, nuolat drėgnoje ir gerai drenuojamoje dirvoje. Labai svarbu, kad žemė neišdžiūtų – neužmirštuolės nemėgsta sausros. Labiausiai tinka neutralus dirvožemis, tačiau gali augti ir šiek tiek parūgštintame ar parūgštintame dirvožemyje.
- Šie augalai mėgsta drėgmę – puikiai auga prie upelių, tvenkinių ar drėgnose pakraščiuose. Kuo daugiau gauna saulės, tuo daugiau vandens reikės.
- Nors neužmirštuolės gerai atlaiko šalčius ir karščius nuo vidutinio klimato iki žvarbaus (augimo zona 3 ir aukščiau), žiemos metu papildomos apsaugos paprastai nereikia.
- Karštose ir drėgnose vasarose šis augalas gali būti imlus miltligei, todėl tokiomis sąlygomis verta pasirinkti kitas rūšis.
- Kartą per metus pamaitinkite kompostu ar universaliomis trąšomis – jų kiekį dozokite pagal trąšų instrukciją.
Neužmirštuolių rūšys ir veislės
Šių gėlių pasaulyje yra net apie šimtą rūšių – dauguma jų dar žinomos kaip „skorpiono žolė“. Istoriškai kai kurios neužmirštuolių rūšys naudotos žaizdoms ir sveikatos problemoms gydyti. Darželiuose mėgstamos ir selekcinės veislės, kurios skiriasi žiedų spalva, augalo dydžiu ir kitais bruožais.
Genėjimo patarimai
Šių gėlių kirpti nereikia, nebent norite sutvarkyti peraugusias kerų dalis. Bet kokiomis sąlygomis visada galima šalinti sausus ar nuvytusius stiebus. Geriausias laikas genėti – kai tik nužydi žiedai.
Genėdami pašalinkite žiedų stiebus prie pat pagrindo – taip ne tik tvarkingai atrodys augalas, bet ir neleisite sėkloms išsibarstyti. Kartą pasodinę neužmirštuoles ir neslopindami jų, turėsite jų metų metus.
Dauginimas
Neužmirštuoles lengviausia dauginti sėklomis arba kerus dalijant. Skirstant kerą, tiesiog atskirkite jo dalį su šaknimis ir pasodinkite naujoje vietoje. Sėklos sėjamos tiesiai į dirvą vasaros viduryje – žaliuoja dar šiemet, o žydėti pradės kitą pavasarį.
Sodinimas ir priežiūra vazonuose
Vazonuose neužmirštuolės jaučiasi puikiai – tiek lauke šešėlyje, tiek namuose. Rinkitės 20–30 cm skersmens indą su gera drenažo anga ir naudokite šviežią durpinį substratą. Augalas gali būti sodinamas vienas arba drauge su kitais pavėsiui tinkamais augalais.
Palaikykite nuolatinį, bet ne per drėgną žemės drėgnumą ir užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją. Namie neužmirštuoles laikykite šviesioje vietoje be tiesioginės saulės – indą vis pasukite, kad augalas auktų simetriškai. Kai šaknys užpildo visą vazoną, persodinkite į didesnį indą. Tai darydami, atlaisvinkite augalą, pasodinkite į naują žemę, palaistykite ir leiskite gerai nuvarvėti pertekliniam vandeniui.
Kaip paskatinti žydėjimą
Neužmirštuolės paprastai žydi nuo balandžio iki gegužės. Jas puošia smulkūs mėlyni, rožiniai arba balti žiedeliai, maždaug 1 cm skersmens, be stipraus kvapo.
Ilgiausiai ir gausiausiai žydės, jei augalas gaus pakankamai maistingų medžiagų ir drėgmės. Nuplėškite nužydėjusius žiedus – tai paskatins naujų žiedų formavimąsi. Kadangi neužmirštuolės trumpaamžės, bet nuolat pasisėja pačios, jos džiugina kasmet be didelių pastangų.
Dažniausi kenkėjai ir ligos
- Šiuos augalus dažniausiai aplenkia pagrindiniai sodo kenkėjai, tačiau kartais problemų sukelia amarai, šliužai ar sraigės. Amarai gali būti nuplauti stipria vandens srove ar nuvalomi ranka.
- Šliužus ir sraiges pašalinkite rankomis – nuskinkite ir meskite į muilo vandenį. Jeigu jų itin daug, aplink augalus pastatykite negilias indeles su alu – kvapas pritrauks kenkėjus, kurie įkris ir nuskęs. Pastatykite naujus indelius, kol jų nebeliks.
- Neužmirštuolės jautrios miltligei ir rūdims. Miltligė atpažįstama pagal šviesų, miltingą sluoksnį ant lapų. Nors ji retai pražudo augalą, laikinai pablogina išvaizdą. Stenkitės neaplieti augalo lapų vandeniu – taip ligos tikimybė sumažės.
Dažnos priežiūros problemos
Neužmirštuolės paprastai nereikalauja daug dėmesio – didžiausi iššūkiai susiję su jų plitimo kontrole ir tinkamu laistymu.
- Norint valdyti plitimą, pašalinkite sėklų galvutes ar nužydėjusius stiebus vos tik pradedant vysti žiedams. Jei pastebite naujus atžalynus netinkamoje vietoje, juos išraukite ar persodinkite į kitą vietą. Norint riboti jų kiekį, jaunus augalus galite tiesiog išimti ir išmesti.
- Šie augalai myli drėgmę – jei lapai vysta ir tampa trapūs, tikėtina, kad žemėje per mažai vandens. Jeigu jie minkšti, tačiau vysta, gali būti perlaistyti. Pakoreguokite drėkinimą pagal augalo išvaizdą. Jei problema kartojasi, perkelkite augalą į geriau drenuojamą dirvą.
Neužmirštuolės žydi ne visą vasarą – žydėjimo periodas paprastai trunka 6–8 savaites.
Gražiausiai neužmirštuolės dera sodinamos su kitais miško pakraščio augalais: vėdrynais, širdelėmis, kordalėmis. Taip pat puikiai atrodo pasodintos po aukštomis gėlių rūšimis, tokiomis kaip narcizai ar tulpės.
Iš sėklų neužmirštuolės pradeda žydėti maždaug po metų nuo pasėjimo. Vėsiose vietovėse šias gėles verta sodinti atviroje ar pusiau pavėsingoje vietoje, o karštesniuose regionuose – pusiau ar visiškame šešėlyje. Neužmirštuolės ypač mėgiamos smulkiųjų drugelių, kurie maitinasi jų nektaru žydėjimo metu. Tuo pačiu, šios gėlės nėra mėgstamos nei elnių, nei triušių.
