Grindų konstrukcija iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, tačiau ją sudaro keli skirtingi sluoksniai. Kiekvienas jų atlieka savo darbą. Viršuje yra matoma danga, po ja gali būti paklotas, o visą sistemą laiko tvirtas pagrindas ir sijų karkasas.
Pagrindiniai grindų sluoksniai
Daugumoje namų grindys įrengiamos sluoksniais. Ant apačioje esančios tvirtos konstrukcijos klojamas pagrindas, o ant jo dedama apdailos danga. Kartais tarp šių sluoksnių įterpiamas ir plonas paklotas, kuris padeda sušvelninti paviršių ar pagerinti jo savybes.
Suprasti skirtumus tarp dangos, pakloto, pagrindo ir sijų naudinga tada, kai planuojate remontą, keičiate grindis ar vertinate senesnį namą. Šie elementai veikia kartu, bet nėra tas pats.
Viršutinis sluoksnis: grindų danga
Grindų danga yra tas paviršius, kurį matome ir kuriuo vaikštome kasdien. Tai gali būti plytelės, masyvo mediena, laminatas, inžinerinė mediena, vinilinė danga arba kiliminė danga. Šis sluoksnis nėra laikantis, todėl po juo visada turi būti pagrindas.
Danga pirmiausia atlieka estetinę ir naudojimo funkciją. Ji suteikia patalpai išvaizdą, o kartu turi būti patogi, atspari ir tinkama konkrečiai erdvei.
Paklotas: papildomas tarpinis sluoksnis
Paklotas yra plonas sluoksnis tarp grindų dangos ir pagrindo. Jis naudojamas ne visada, todėl jo poreikis priklauso nuo dangos tipo ir montavimo būdo.
Šis sluoksnis gali atlikti skirtingas funkcijas. Kartais jis padeda sumažinti garsą, kartais sušvelnina paviršių, o kartais pagerina sukibimą ar išlygina smulkius nelygumus.
Kada paklotas būtinas
- kai to reikalauja konkreti grindų danga;
- kai norima sumažinti žingsnių garsą;
- kai reikia papildomos apsaugos arba amortizacijos;
- kai montavimo sistema numato tokį sluoksnį.
Pagrindas po danga
Pagrindas yra lygus ir tvirtas paviršius, kuris laiko viršuje esančią grindų dangą. Jis pritvirtinamas prie sijų viršaus.
Daugumoje namų pagrindas dažniausiai gaminamas iš faneros arba OSB plokščių. Jų storis gali svyruoti nuo 19/32 colio iki 1 1/8 colio. Tokios plokštės dažnai turi įlaidines ir išdrožines briaunas. Tai padeda sumažinti grindų linkimą ir spyruokliavimą.
Jeigu pats žemiausias grindų sluoksnis yra betoninė plokštė, situacija tampa kiek kitokia. Betonas gali būti naudojamas tiesiog kaip pagrindas, su danga tiesiai ant jo, o gali būti ir papildomai padengtas kitais sluoksniais. Kartais ant betono įrengiama ir atskirianti membrana, o tik tuomet klojamos keraminės plytelės.
Sijos: atraminė konstrukcija
Sijos sudaro žemiausią grindų sistemos konstrukcinę dalį. Jos laiko visą virš jų esančią apkrovą.
Jos gali būti gaminamos iš inžinerinės medienos, klijuotos medienos arba standartinės medienos tašų. Sijos paprastai montuojamos lygiagrečiai viena kitai. Dažniausiai tarpas tarp jų siekia 16 colių, nors konkrečiuose namuose jis gali būti kitoks.
Jei namo grindys yra ant betoninės plokštės, sijų sistema paprastai nenaudojama.
Senesnėse grindyse gali būti keli sluoksniai
Renovuotuose senuose namuose dažnai randama daug ankstesnių grindų sluoksnių. Vietoje to, kad senos dangos būtų pašalintos, neretai ant jų klojami nauji sluoksniai. Taip grindų konstrukcija pamažu storėja.
Toks sprendimas kartais būna naudingas. Jei viename iš sluoksnių yra asbesto, jo geriau nejudinti. Neardomas ir nepažeistas jis gali būti saugus, tačiau šlifavimas, grandymas ar kiti ardymo darbai kelia pavojų.
Kaip nustatyti grindų tipą ir storį
Jeigu reikia suprasti, kiek sluoksnių turi grindys ir koks yra bendras jų storis, pravers paprasta liniuotė arba matavimo juosta. Tokį patikrinimą verta atlikti prieš remontą ar perkant medžiagas.
Matavimas padeda geriau įvertinti, kokia konstrukcija jau yra įrengta. Tai svarbu, kai planuojama keisti dangą arba suderinti naują sluoksnį su senąja sistema.
Fanera ar OSB: kuo jie skiriasi
Fanera paprastai laikoma tvirtesne medžiaga. Ji geriau išlaiko savybes, jei sudrėksta. OSB, patekęs į stiprų drėgmės poveikį ar užliejimą, gali išbrinkti ir vėliau nebegrįžti į pradinę formą.
Tačiau OSB turi vieną aiškų pranašumą. Jis kainuoja gerokai mažiau. Dėl to jis dažnai pasirenkamas tada, kai svarbus biudžetas.
OSB pagrindas paprastai laikomas ekonomiškiausiu pasirinkimu. Vienas 23/32 colio storio ir 4 x 8 pėdų plokštės lapas dažnai kainuoja apie 20 dolerių. Panašaus dydžio faneros lapas kainuoja apie 40 dolerių. Kitaip tariant, fanera gali kainuoti dvigubai daugiau.
Kodėl svarbu nesumaišyti sluoksnių paskirties
Paklotas nėra pagrindo pakaitalas. Pagrindas turi būti storas ir stabilus, nes jis laiko visą grindų dangą. Paklotas, jei jo apskritai reikia, tik dedamas virš pagrindo kaip plonesnis tarpinis sluoksnis.
Paklotas niekada neklojamas tiesiai ant sijų. Pirmiausia turi būti įrengtas tvirtas pagrindas, o tik po to sprendžiama, ar reikia papildomo sluoksnio.
