Kvapai, keistos dėmės ar net sveikatos pablogėjimas – visa tai signalai, kad namuose gali būti pelėsio ar grybelio. Nors šie du terminai dažnai painiojami, jie reiškia skirtingus dalykus. Abu šie grybai klesti drėgnoje aplinkoje, tačiau skiriasi ne tik išvaizda, bet ir poveikiu mūsų gyvenimo kokybei.
Grybelių rūšys: pelėsis ir grybelis
Pelėsio sporos taip smulkios, kad jų plika akimi paprastai nepastebėsite, kol nesusidarys didelė augimo kolonija. Dažniausiai pelėsį atpažinsite kaip žalias, mėlynas, raudonas ar juodas rausvąsias ar dėmes, kurios gali būti purusios. Buitiniai testai leidžia aptikti pelėsį, kol dar nėra didelio jo matomumo ant paviršių.
Grybelis dažniausiai matomas kaip baltos ar pilkšvos plokščios dėmės, panašios į miltelių trupinius. Pradinėje stadijoje grybelio augimas būna blyškus, tačiau laikui bėgant gali paruduoti. Dažniau šis grybas pastebimas voniose, virtuvėse ar kitose vietose, kur vyrauja nuolatinė drėgmė.
Pagrindiniai skirtumai tarp pelėsio ir grybelio
Nors abu šie mikroorganizmai reikalinga drėgmė, oras ir maistinių medžiagų šaltinis, jų elgsena ir savybės skiriasi. Pelėsis sugeba įsigilinti į pagrindą, kuriame auga, o grybelis dažniausiai plinta paviršiumi. Pelėsio augimas dažnai pasiekia gilias struktūras, o grybelis dažniausiai lieka ant paviršiaus.
Grybelių ir pelėsio poveikis sveikatai
Patekę į kvėpavimo takus, grybelių ir pelėsio sporos gali sukelti įvairias reakcijas. Vieniems žmonėms jų buvimas nesukelia jokių pojūčių, kiti gali jausti nosies varvėjimą, niežulį ar net prasidėti kosulio priepuoliai. Dažniau jutriems – sergantiems astma ar alergijomis – simptomai būna stipresni.
Kas lemia pelėsio ir grybelio atsiradimą?
Svarbiausias grybelio ir pelėsio augimo veiksnys yra drėgmė. Todėl šių mikroorganizmų dažniausiai randama vonios kambariuose, virtuvėse, rūsiuose ar kitose vietose, kur gali užsilikti vanduo. Trukdo ir bloga ventiliacija, nepakankamas apšvietimas, ant paviršių esantys nešvarumai ar apnašos. Būtent tokioje terpėje pelėsio ar grybelio sporoms pakanka vos 24–48 valandų, kad jos pradėtų augti ant drėgno paviršiaus.
Pelėsio sporos elgiasi panašiai kaip sėklos – jos pasklinda oru ir nusėda ant įvairių paviršių, kur gali prasiskverbti į gilesnius sluoksnius. Jie suardo pagrindą ir dažniausiai auga ne tik paviršiumi, bet ir gilyn. Tuo tarpu grybelio dažniausiai baltos ar pilkšvos dėmės plečiasi išorėn, apsiribodamos pačiu paviršiumi ir į gilumą paprastai nesiskverbia.
Kur dažniausiai aptinkami grybelis ir pelėsis?
- Vonios kambariai, ypač ant sienų, lubų, plytelių siūlių
- Virtuvė, ypač aplink kriauklę, po stalviršiu ar už spintelių
- Rūsiai, sandėliukai ir kiti mažai vėdinami kambariai
- Palangės, langų rėmai arba kitos vietos, kur kaupiasi kondensatas
- Drėgni tekstilės gaminiai, pavyzdžiui, kilimai ar užuolaidos
Kaip apsisaugoti nuo pelėsio ir grybelio?
- Užtikrinkite gerą patalpų vėdinimą, ypatingai virtuvėje ir vonios kambaryje
- Stebėkite, kad neišliktų užsistovėjusio vandens po avarijų ar pratekėjimų
- Stenkitės palaikyti sausą patalpų orą, ypač žiemos laikotarpiu
- Reguliariai valykite paviršius, pašalindami nešvarumus ir dulkes
- Naudokite drėgmės surinktuvus probleminėse zonose, jei reikia
Kaip elgtis radus pelėsį ar grybelį?
Prieš imantis valymo, labai svarbu apsaugoti save: užsidėkite kvėpavimo apsaugą, vandeniui atsparias pirštines ir apsauginius akinius. Dažniausiai užtenka švelnaus valiklio ar acto su vandeniu mišinio, kuriuo nuvalysite užterštas vietas nauju kempinėliu.
Jei užkratas nedidelis – mažiau nei vienas kvadratinis metras – galite su juo tvarkytis patys. Tačiau jei grybelio ar pelėsio plotas didesnis, reikėtų kreiptis į profesionalus, kurie saugiai pašalins didelius pažeidimus.
Pašalinkite paveiktas medžiagas – tapetus, medieną, tekstilę ar tinką, jei jos stipriai pažeistos. Esant džiūvusiam ar sausam pelėsiui, apipurkškite paviršių švariu vandeniu iš purkštuko – tai padės neskelsti sporoms ore. Po valymo palikite plotą visiškai išdžiūti bent 48 valandas, tik tuomet pradėkite vėl naudoti patalpas.
Daugiau apie grybelio bei pelėsio išvaizdą ir poveikį
Bėgant laikui grybelio spalva iš baltos ar pilkos gali virsti į rudą ar net juodą, tačiau grybelis netampa toksišku, t. y. nepersiformuoja į juodąjį pelėsį. Paprastai grybelis sukelia mažiau sveikatos problemų nei pelėsis: simptomai dažniausiai apsiriboja lengvu odos sudirgimu, alergijos požymiais ar nestipriu kosuliu – jie išnyksta pašalinus grybelio židinius.
Ne visada visi juodi pelėsiai yra pavojingi. Kenksmingas pelėsis skleidžia ryškų, aštrų kvapą ir dažniausiai gali sukelti stipresnes kvėpavimo problemas, nei nekenksmingos rūšys. Paprasti, nepavojingi pelėsiai būna juodi, tamsiai žali, pilki arba rudi, bet kvapas dažniausiai nėra stiprus.
