Ar esate pastebėję baltų, lengvų granulių savo sėklų daiginimo substratuose ar vazonų žemėje? Tai perlit – mineralinės kilmės medžiaga, kurią dažnai naudoja sodininkai siekdami pagerinti substrato savybes bei palengvinti augalų auginimą namuose ir lauke.
Kas yra perlit
Perlitas – natūralus vulkaninės kilmės akmuo, gaunamas iš įvairių pasaulio šalių, po to smulkinamas ir termiškai apdorojamas. Veikiant dideliam karščiui, akmenyje esantis vanduo išgaruoja, todėl išsiplečia ir virsta smulkiomis, lengvomis baltomis ar pilkšvomis granulėmis. Būtent šią perlito formą dažniausiai matome sodo substratuose.
Be sodininkystės, išplėstas perlis naudojamas ir kitose srityse – šilumos izoliacijoje, statybose, filtravimo sistemose bei netgi gaminant tam tikras statybines plokštes.
Perlito rūšys ir paskirtis
Pramonėje, statybose ir sodininkystėje naudojami skirtingi perlito tipai. Pajautusiems augalų priežiūros džiaugsmą verta žinoti, kad perlitas sodininkystėje būna kelių frakcijų: stambus, vidutinis ir smulkus. Pasirinkimas priklauso nuo to, kokius augalus norite auginti ir kokios dirvos sąlygos vyrauja.
Kodėl verta naudoti perlitą sodininkystėje
Perlitas yra sterilus ir itin lengvas, todėl patogus ir saugus naudoti vazonuose, loveliuose ar šiltnamiuose. Jis nedidina dirvožemio rūgštingumo ir gali būti naudojamas pakartotinai, jei nepastebima ligų ar kenkėjų.
Sunkioms, molingoms dirvoms perlis suteikia purumo, padeda vandeniui laisviau nutekėti, taip saugodamas augalų šaknis nuo išmirkimo bei puvinio. Kadangi perlitas neturi organinių komponentų, jame nesidaugina ligų sukėlėjai.
Perlito taikymas hidroponikoje
Hydroponinių sistemų mėgėjai perlitą renkasi dėl jo sterilių savybių ir gebėjimo atiduoti trūkstamus mikroelementus: geležį, natri, kalcį. Perlitas nesuyra, nesugeria ligų, be to, pasižymi šilumos izoliacinėmis savybėmis, apsaugančiomis augalų šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų. Vertėtų nepamiršti, kad neutralus perlito pH lemia, jog jis nėra toks efektyvus maistinių medžiagų kaupimo atžvilgiu kaip kai kurie kiti substratai.
Kaip naudoti perlitą augalų priežiūroje
- Nedidelė dalis perlito sumaišius su vazonų žeme ar šviežiai įdirbtu gruntu pagerina oro cirkuliaciją ir apsaugo nuo dirvos susigrūdimo.
- Laistyti perlitu pagerintą substratą lengviau, nes ši medžiaga išlaiko dalį drėgmės, bet kartu leidžia vandeniui laisvai nutekėti. Taip sumažėja pelėsio ir puvinio pavojus.
- Didelėse sodinimo talpose galima išmaišyti dalis: 1 litras sterilios sodo žemės, 1 litras sudrėkinto sfagninio durpių ir 1 litras perlito. Užpildykite talpas ir laikykite mišinio likutį sandariame inde.
- Sėklų daiginimui arba jautriems sodinukams paruoškite du litrus durpių ir tiek pat smulkios perlito frakcijos, viską sumaišykite, sudrėkinkite ir laikykite uždarytame inde iki naudojimo.
Kuo perlitas skiriasi nuo vermikulito
Nors abi medžiagos naudojamos atsipalaiduoti ir pagerinti žemės struktūrą, perlitas ir vermikulitas turi ir esminių skirtumų. Vermikulitas funkcionuoja lyg kempinė – sugeria didelius vandens kiekius ir išlaiko drėgną terpę. Tuo tarpu perlitas padeda drėgmei prasiskverbti ir neleidžia perteklinei drėgmei užsilaikyti, nors ir išlaiko nedidelį jos kiekį savo porose. Jei norite daugiau drėgmės vazonuose ar daiginimo dėžutėse – rinkitės vermikulitą.
Galimi perlito trūkumai
Kaip ir kiekviena priemonė, perlis turi savų niuansų. Ypač smulkios frakcijos perlito dulkės gali būti nemalonios – prieš ruošdami substratus, perlito saujelę pamirkykite, kad dulkės nesikeltų. Kadangi perlitas lengvas, jis gali pakilti į paviršių – svarbu gerai sumaišyti jį su pagrindine žemės mase.
Nėra augalų, kuriems perlitas būtų būtinas, tačiau ši medžiaga visuomet pagerina žemės kokybę, leidžia šaknims lengviau kvėpuoti ir saugo nuo užmirkimo.
Nors perlis ir sfagninės samanos kartais naudojamos panašiais tikslais, abi jos pasižymi individualiomis savybėmis, tad daugelis substratų išloš, jei sudėsite iš karto abi medžiagas.
