Sphagnumo samanos – tai viena vertingiausių medžiagų, aptinkamų sodininkystėje. Dėl išskirtinių drėgmės sulaikymo savybių jos ypač dažnai pasirenkamos vazoniniams augalams ir kabančioms gėlių kompozicijoms. Tačiau sphagnumo samanų ir durpių kilmė bei jų pritaikymas skiriasi – verta žinoti jų skirtumus ir tinkamai išnaudoti jų teikiamą naudą augalams.
Kas yra sphagnumo samanos
Sphagnumo samanos paprastai – tai ne gyvas, bet išdžiovintas augalas. Jos renkamos pelkėse, šlapynėse ar kitose drėgnose vietovėse – didžioji dalis šių samanų auginama šiaurinio pusrutulio klimato sąlygomis. Sodininkystėje naudojamos tik jaunos, viršutinės samanų dalys, kurios surenkamos ir paliekamos džiūti. Išdžiūvusios sphagnumo samanos tampa purios, orui pralaidžios, išlaiko pluoštinę struktūrą ir geba sugerti net iki 20 kartų daugiau vandens, nei pačios sveria.
Sphagnumo samanų ir durpių skirtumai
Dažnai galima sutikti abu terminus: sphagnumo samanos ir durpės. Kai kada, dėl netikslumų, jie netgi maišomi. Visgi jų esminiai skirtumai prasideda nuo kilmės ir baigiasi sudėtimi bei naudojimu:
- Kilmė: Sphagnumo samanos gaunamos iš viršutinės, dar gyvos augalo dalies, kuri renkama ir džiovinama iš karto.
- Sudėtis: Sausos samanų dalys išlieka aiškiai atpažįstamomis skaidulomis. Šios samanos yra neutralios pH, oras lengvai prasiskverbia, o tekstūra lieka puri ir elastinga.
- Atkuriamumas: Sphagnumo samanos auga greitai (apie 2–12 cm per metus), todėl renkami tik nauji augimo sluoksniai, o tokia priežiūra tausoja augalų populiaciją.
- Kilmė: Durpės – tai iš dalies irti sphagnumo samanų liekanos, nusėdusios pelkių dugne. Jos per daugelį metų sluoksniuojasi, todėl durpės formuojasi lėtai.
- Sudėtis: Durpės yra labai rūgščios (pH apie 3,0–4,5), jose dažnai yra ir kitų augalinių bei vabzdžių liekanų.
- Atkuriamumas: Vienas durpių sluoksnis susiformuoja tik per keletą šimtmečių – vos 0,5–1 mm per metus, todėl jų ištekliai sparčiai senka.
Sphagnumo samanų panaudojimas
Pagrindinė sphagnumo samanų ypatybė – išskirtinis gebėjimas sulaikyti drėgmę kartu išlaikant oro cirkuliaciją prie šaknų. Dėl šių savybių jos itin tinka naudoti kaip substratas sėklų daiginimui, sukulentų, orchidėjų ir kitų drėgmę mėgstančių augalų auginimui. Samanas galima naudoti vienas arba maišyti su kitomis žemėmis, taip pagerinant dirvos savybes.
Kita populiari sphagnumo samanų funkcija – kabančių gėlių krepšelių arba vazonų apmušalas. Tokia apdaila nėra tik dekoracija: samanos saugo nuo greito išdžiūvimo, leidžia pertekliniam vandeniui natūraliai nutekėti ir suteikia estetinį vaizdą. Džiovintos samanos taip pat naudojamos kuriant įvairius floristikos akcentus, rėmelius ar vainikus, o taip pat užpildant terariumų ar vazonų spragas.
Kokybė ir tvarumas
Nors sphagnumo samanos laikomos draugiškesne aplinkai alternatyva už durpes, verta rinktis tik patikimų augintojų produkciją. Samanų kokybė priklauso nuo skaidulų ilgumo, spalvos, gebėjimo sugerti drėgmę ir išlaikyti purią struktūrą. Samanose natūraliai gali likti kitokių augalų likučių, tokių kaip žolė, šakelės ar vijokliai, o laikui bėgant jos iš žaliai rudos tampa vis šviesesnės. Tai jokios įtakos naudojimo savybėms nedaro.
Samanos ne tik gražiai atrodo, bet ir atlieka praktines funkcijas – netrukdo kvėpuoti šaknims, padeda ilgiau išlaikyti dirvos drėgmę bei gerina augimo sąlygas. Tiesa, džiovintos samanų dalys retai atauga ar plinta savaime, todėl jos netinka ilgalaikiam atnaujinimui iš sporų.
Nors sphagnumo samanos puikiai tinka lėtai augančių ar mažai trąšų reikalaujančių augalų auginimui, greitai augančioms kultūroms, pavyzdžiui, daigams, ši terpė gali būti per skurdi – tokiu atveju reikėtų papildomai tręšti ar maišyti su kitais substratais.
