Kai kurie augalai pavasarį pražysta ir mus džiugina, tačiau kai kurie daržovės ir žolelės pražysta per anksti, išaugindamos aukštą stiebą su žiedais ir sėklomis. Šis procesas, vadinamas sužydėjimu (bolting), lemia, kad derlius greitai praranda skonį ir tampa netinkamas valgyti.
Kas yra sužydėjimas?
Sužydėjimas – tai natūrali reakcija, kai kai kuriems augalams, ypač šaltamėgiams, pradėjus ilgėti dienoms ir kilti temperatūrai, spartėja žiedų formavimasis. Tai dažniau pasitaiko daržovėms ir prieskoninėms žolelėms – tuomet jų lapai praranda skonį, tampa kartūs ir nebenaudingi maistui.
Šie augalai pradeda vystytis žiedus tada, kai pasiekia tam tikrą per žiemą ar ankstyvą pavasarį sukauptą vėsumos kiekį. Tuomet, kai šaltas laikotarpis baigiasi, greitas atšilimas ir ilgesnės dienos ima veikti augalus, paskatindamos juos intensyviai žydėti ir leisti sėklas.
Kaip skiriasi įprastas žydėjimas nuo sužydėjimo?
Įprastas žydėjimas yra natūrali augalų gyvenimo ciklo dalis, kurios metu, pavyzdžiui, pomidorų žiedai virsta vaisiais. Priešlaikinis sužydėjimas, priešingai, šaltamėgiams augalams yra žalingas – augalai per anksti išleidžia žiedynus, jų lapai tampa kartūs, o derlius – prastas. Svarbiausia, kad tokiu atveju sėklų formavimui skiriama daugiau augalo resursų, todėl sumažėja lapų ar šaknų augimas, kurių dažniausiai ir siekiame užsiauginti.
Į ką atkreipti dėmesį, norint išvengti sužydėjimo?
Kad išvengtumėte ankstyvo augalų sužydėjimo, reikia pasirūpinti tinkamomis augimo sąlygomis ir laiku sodinti ar sėti. Vienas svarbiausių žingsnių – pasirinkti veislę, tinkamą jūsų vietovės klimatui ir pasirinktam auginimo sezonui. Kai kurios veislės sužydi lėčiau, kai kurios išvis yra vadinamos atspariomis sužydėjimui, pavyzdžiui, kai kurios špinatų ar kalendrų veislės.
- Rinkitės veisles, pažymėtas kaip atsparias sužydėjimui.
- Venkite per anksti sėti ar sodinti daigus, nes kai kurie augalai jautrūs vėsaus laikotarpio trukmei – jei jie jį patiria per ilgai, vėlesnis atšilimas paskatins spartų žiedų formavimąsi.
- Saugokite sėklas nuo per didelio šalčio – laikykite jas žemoje, bet nestipriai minusinėje temperatūroje.
- Pasirinkite sėjos laiką pagal veislę ir savo regiono klimato ypatumus.
- Stebėkite augalus pavasarį, kai vyrauja stiprūs temperatūros svyravimai – jie skatina sužydėjimą.
Ką daryti, jei augalai jau pradėjo žydėti?
Ar pastebėjote, kad daržo augalai staiga išleido ilgus žiedkočius? Jei žiedai dar neprasidėjo, skubėkite nuskinti kuo daugiau gerų lapų – kartais jų kokybė dar gali būti gana gera, nors ir nebe tokia kaip prieš žydėjimą. Nedelskite, nes skonio ir tekstūros praradimas vyksta labai greitai.
Turite senovišką, atviruosius žiedus turinčią (angliškai „heirloom“) veislę? Tokiu atveju galite leisti augalui baigti žydėti ir subrandinti sėklas – jos tiks kitų metų sėjai. Tačiau hibridinėms veislėms (jos paprastai žymimos raidėmis F1) išaugintos sėklos nebeišliks tokios kaip pirminės.
Galite palaukti, kol augalas visiškai pražys – žiedai pritraukia daug apdulkintojų, todėl jie naudingi ir kitiems jūsų sode augantiems augalams.
Jei augalas tapo netinkamas derliui, patartina jį išrauti ir šioje vietoje sėti naujus.
Kuriuos augalus ypač būtina saugoti nuo sužydėjimo?
Kai kurios kultūros reikalauja ypač daug dėmesio, nes greitai pradeda žydėti priklausomai nuo pasodinimo laiko ir sąlygų:
- Kalendra
- Salotos
- Špinatai
- Kopūstinės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai ir žiediniai kopūstai
- Bazilikai bei kitos kvapniosios žolelės
Visos šios daržovės jautriai reaguoja į ankstyvus temperatūros svyravimus ar pavasarinę šilumą. Stenkitės pasirinkti jų auginimui tinkamiausią laiką ir atsparias veisles, o prireikus, uždengkite daigus, kad saugotumėte nuo staigių temperatūros pokyčių. Taip sumažinsite riziką, kad derlius subręs per anksti ir praras skonį.
