Daugelis medžių, tarp jų ir juodieji riešutmedžiai, į žemę išskiria natūralią cheminę medžiagą vadinamą juglonu. Ši medžiaga gali daryti didelę įtaką aplinkinėms augalų rūšims, trukdydama jų augimui ir vystymuisi. Tačiau kas yra juglonas ir kodėl šios medžiagos poveikis skirtingiems augalams toks stiprus?
Kas yra juglonas
Juglonas – tai natūraliai gamtoje randamas cheminis junginys, kurį į aplinką išskiria tam tikri medžiai, siekdami sumažinti konkurenciją su aplinkiniais augalais. Šį procesą mokslininkai vadina alelopatija. Išskirtinai didelius juglono kiekius išskiria juodasis riešutmedis bei sviestmedis, tačiau jo, nors ir mažesniais kiekiais, turi ir tokios rūšys kaip karija, graikinis ar persiškasis riešutmedis, pekaniniai riešutmedžiai.
Didžiausias juglono kiekis aptinkamas jugloną gaminančių augalų šaknyse, žievėje, riešutų kevaluose, ūgliuose, pumpuruose bei lapuose. Ši medžiaga išlieka ir iš tokių medžių pagamintame mulče.
Kaip juglonas veikia sodo augalus
Ne visi augalai yra jautrūs juglonui, tačiau kai kurioms daržovėms, prieskoniams, gėlėms jis ypač pavojingas. Juglonas blokuoja gebėjimą įsisavinti vandenį bei maisto medžiagas, trikdo normalų augalų vystymąsi ir sukelia kitus augimo sutrikimus.
Sodindami jautrius augalus šalia jugloną gaminančių medžių, dažnai pastebėsite, kad jų sėklos nesudygo, daigai atrodo suvytę, o lapai pagelsta net ir gavę pakankamai drėgmės. Ilgainiui šie požymiai stiprėja, o užkrėsti augalai gali visai sunykti.
Kokiems augalams juglonas pavojingas
- Pomidorai, bulvės ir kiti nakvišinių šeimos augalai
- Sparagus
- Rododendrai, azalijos ir kai kurios kitos sodo gėlės
- Daugelis kitų populiarių valgomųjų ar dekoratyvinių augalų rūšių
Kaip išvengti juglono poveikio sode
Nors gali atrodyti, kad geriausias sprendimas būtų juodąjį riešutmedį pašalinti, dažniausiai to nepakanka – net nupjovus medį, jo šaknys žemėje dar ilgai išskiria jugloną. Tai reiškia, jog žemė aplink tokį medį dar ilgą laiką išlieka pavojinga jautriems augalams.
Laimei, egzistuoja ne vienas būdas, padedantis sumažinti arba visai išvengti žalos:
- Vengti sodinti jautrius augalus šalia žinomų jugloną gaminančių medžių.
- Naudoti pakeltas lysves su naujai atvežtu, švariu žemės sluoksniu.
- Vengti naudoti neiškompostuotą mulčą, pagamintą iš juglono turinčių medžių.
- Vietose, kur neįmanoma išvengti juglono, rinktis jam atsparių rūšių augalus.
- Dirvą aeruoti ir būtinai įterpti gerai perpuvusio komposto – taip skatina natūralų juglono skaidymąsi dirvožemyje.
Papildoma svarbi informacija
Juglonas – nuodingas žmonėms ir gyvūnams, patekęs į organizmą. Be to, ši medžiaga gali stipriai nudažyti odą ar sukelti jautrumą turintiems žmonėms odos sudirginimą.
Pilnas augalinių atliekų kompostavimas yra viena efektyviausių priemonių, norint sumažinti ar visiškai neutralizuoti juglono kiekį grunte. Taip pat pravartu reguliariai laistyti, purenti ir gerinti dirvožemio struktūrą, kad būtų paspartintas kenksmingos medžiagos išskaidymas.
