Sodo kalkės, dar vadinamos žemės ūkio kalkėmis, yra smulkinta mineralinė priemonė, skirta sumažinti dirvožemio rūgštingumą. Apdorojus kalkėmis, dirva tampa „saldžesnė“ – iš rūgščios ji pamažu pereina į šarminę. Tokia procedūra gali nulemti didelį pasikeitimą augalų augimo sąlygose ir derlingume.
Kalkių naudojimas sode
Dirvos pH lygis turi didelę įtaką tam, kiek maistinių medžiagų augalai galės pasisavinti. Jei dirva per rūgšti, kai kurioms rūšims tampa sunkiau augti, todėl auginant tokius augalus naudinga pH sumažinti su sodo kalkėmis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kai kuriems augalams priešingai – labiau tinka rūgštesnė terpė.
Kalkėmis apdorota žemė gali padėti ne tik augalų auginimui, bet ir susidoroti su nemaloniais kvapais kieme, pavyzdžiui, po augintinių. Tiesa, svarbu žinoti, kad sodo kalkės nėra universali priemonė, kurią galima naudoti bet kokioje situacijoje. Neteisingai naudojant, augalai gali nukentėti.
Kaip teisingai naudoti sodo kalkes
Prieš panaudojant kalkes sklype ar vejoje, rekomenduojama atlikti dirvos tyrimą ir tiksliai nustatyti pH lygį. Tam tereikia paimti dirvožemio mėginį ir nusiųsti jį tyrimams, kad žinotumėte, kiek ir kokių priemonių jūsų sklypui reikia.
Įspėjimai, naudojant sodo kalkes
Naudodami mineralines medžiagas dirvožemiui keisti, iš tiesų keičiate jo cheminę sudėtį. Todėl verta būti atsargiems – dažnai manoma, kad natūralios priemonės negali pakenkti, tačiau tai klaidinga nuostata.
Pernelyg didelis dirvos šarmingumas taip pat turi neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, dirvoje, kurios pH didesnis nei 7, augalams trūksta geležies, todėl lapai gelsta – išsivysto chlorozė. Tokiu atveju net tinkamai tręšiant, augalai negalės pasisavinti svarbių maisto medžiagų.
Kalkės nėra itin greita priemonė. Dėl to kalkiavimas dažniausiai atliekamas rudenį – maišant kalkes su dirvožemiu prieš žiemą, jų poveikį dažnai pastebėsite tik kitą sezoną.
Jeigu augalų lapai praranda sodrią spalvą ir pradeda gelsti, tikėtina, kad jie skundžiasi chlorofilo trūkumu. Chlorozė sutrikdo fotosintezę, augalai silpsta ir gali žūti, jeigu pH nepavyksta pakoreguoti laiku.
Skirtingi augalų poreikiai
Dauguma sodo ir dekoratyvinių augalų geriausiai jaučiasi dirvoje, kurios pH svyruoja tarp 5,5 ir 6,5. Vis dėlto yra augalų, mėgstančių ir rūgštesnę terpę, tad prieš keisdami dirvos pH, pagalvokite, kokias rūšis auginate savo sode. Kartais naudinga vienai augalų grupei paruošti rūgštesnį, kitai – šarmingesnį dirvos lopinėlį.
Skirtumas tarp sodo kalkių ir kitų kalkių rūšių
Sodo kalkės nėra tas pats, kas įprastos kalkės ar dolomitinės kalkės. Dolomitinių kalkių sudėtyje yra papildomai magnio, o jų paskirtis nėra žemės ūkiui tinkama. Todėl prieš įsigydami kalkes, atkreipkite dėmesį į produktų sudėtį.
Kada geriausia kalkinti dirvą?
Pati tinkamiausia kalkavimo sezono pradžia – pavasaris arba ruduo, kai dažniau lyja ir dirvožemis būna drėgnesnis. Šiomis sąlygomis kalkės greičiau tolygiai pasiskirsto ir pradeda veikti.
Ar pomidorams naudinga kalkinti?
Kartais pomidorai gauna naudos iš sodo kalkių dėl papildomo kalcio, tačiau svarbu nepamiršti, jog gali būti, kad jūsų dirvoje trąšų jau pakanka. Prieš naudojant kalkes, verta įsitikinti, kad jos tikrai reikalingos ir nenutrūks kitos maisto medžiagos balansas dirvoje.
