Pavasario lietūs ne tik palaisto mano daržą, bet ir suteikia puikią progą surinkti sliekų. Sliekų rinkimą pradėjau prieš daugelį metų, kai dar tik įkūriau naują daržą, tačiau sliekų dirvoje beveik nebuvo.
Vieną lietingą vakarą, eidama per automobilių stovėjimo aikštelę, pastebėjau daugybę didelių sliekų, bandančių išvengti stipraus lietaus. Tuomet supratau – sliekai tiesiog klojasi man po kojomis, tereikia juos surinkti! Radusi didelį, pavienį gėrimo puodelį, per kelias minutes jį beveik iki viršaus pripildžiau sliekų. Parsinešusi juos namo, netrukus supratau, kad sliekai iš puodelio jau šliaužia ant automobilio kilimėlio, tad skubiai pergabenau juos į daržą, kad jie kuo greičiau pradėtų darbuotis dirvoje.
Bėgant laikui tobulinau sliekų rinkimo būdus. Pirmiausia, renkuosi plotus rinkimui – dažniausiai sėkmingiausia rinkti sliekus ant didelių asfalto dangų, esančių netoli laukų arba naujai urbanizuotose vietose, kadaise buvusiose ūkininkų laukuose. Geriausia sliekus rinkti po keleto valandų nuo lietaus pradžios, kai drėgmė prasiskverbia į žemę ir priverčia juos iškilti į paviršių. Jei vykstu naktį, būtinai pasiimu žibintą tvirtinamą prie galvos, tačiau patogu rinkti ir anksti rytą, prieš patekant saulei, kai dar yra natūralios šviesos.
Sliekams surinkti naudoju orui laidų indą su dangteliu – svarbu, kad į vidų patektų oro. Žvejai dažnai renkasi paprastas putplasčio dėžutes su skylutėmis, tačiau man patogiausia naudoti perdarytą plastikinį pieno butelį su piltuvo formos įpjova – tai leidžia greitai įdėti sliekus į vidų. Į indo dugną papilu sodo žemės, ant jos – ploną mulčio ar lapų sluoksnį. Tai ne tik padeda sliekams neišslysti laukan, bet ir sumažina gleivių kiekį inde. Grįžusią į automobilį, pilną sliekų dėžę dedu į didelį kibirą arba dėžę, kad kelionės metu ji būtų stabili. Jei grįžus vis dar lyja, sliekų dėžę laikau vėsioje ir uždaroje vietoje – pavyzdžiui, sodo namelyje ar garaže. Esu pastebėjusi, kad sliekų mėgsta pasmaguriauti įvairūs gyvūnai, tad jiems reikia sliekus apsaugoti. Jeigu lietus tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, ant mulčio galima užbarstyti šiek tiek kukurūzų miltų – tai puikiai maitina sliekus. Kai tik lietus nustoja, pernešu sliekus į daržą ir pridedu prie augalų, po lapų kraiku arba po mulčiu, geriausia vakare arba apsiniaukus orui.
Praktiškas, išradingas ir kruopštus vyras, kuris mėgsta viską pasidaryti pats. Nuo vaikystės domėjosi, kaip veikia įvairūs daiktai, o vėliau tai pavirto į aistrą statybai, interjerui ir inžinerijai. Po daugelio metų darbo statybų sektoriuje, jis nusprendė savo žiniomis pasidalinti su kitais – taip gimė jo tinklaraštis, kuriame aptaria viską: nuo grindų dangos pasirinkimo iki sodo tvarkymo patarimų.
