Žirnių auginimas namuose – nesudėtingas užsiėmimas, kuris suteikia progą nepriekaištingai šviežių, traškių ankštinių daržovių derlių tiesiai iš savo daržo ar net balkono. Namų darže galima auginti tris pagrindines žirnių rūšis – tai žaliaskarčiai žirniai, cukriniai žirniai ir ankštiniai žirniai. Visos jos turi subtilių skirtumų, tačiau joms auginti reikalingos labai panašios sąlygos.
Žirnių rūšys – kaip pasirinkti?
Sėklų kataloguose gausu įvairių žirnių veislių, tad pirmą kartą auginantiems gali būti sunku nuspręsti, kurią išsirinkti. Skirtingi pavadinimai papildomai gali supainioti – viena rūšis gali būti žinoma keliais vardais. Tačiau svarbiausia žinoti pagrindinius žirnių tipus ir suprasti, kuo jie išsiskiria virtuvėje bei auginimo ypatumais.
Žaliaskarčiai žirniai
Žaliaskarčiai žirniai dar vadinami sodo arba anglų žirniais. Jų ankštys nevalgomos – valgomi tik visiškai subrendę žirniukai. Rinkoje galima rasti tiek hibridinių, tiek atvirai apdulkintų žaliaskarčių žirnių, kurie skiriasi ankščių ilgiu, derėjimo trukme ir atsparumu ligoms. Vienos veislės labiau atsparios miltligei, netikrajai miltligei ar fuzariozei, kitos – mažiau. Siekiant gausaus derliaus, svarbu žirnius nuskinti tada, kai žirniukai pilnai išsipučiantys ankštyse.
Cukriniai žirniai
Cukriniai žirniai yra žinomi plonomis, lygiais, traškiais ankštimis. Dar jie dažnai vadinami mangetout ar kinietiškais žirniais. Ankštys valgomos kartu su visais mažais, dar nesubrendusiomis sėklomis. Labiausiai iš visų žirnių cukriniai žirniai pasižymi ilgu derėjimo laiku. Aukštaūgių veislių stiebai gali užaugti iki 1,5–1,8 m, todėl būtina paruošti atramas arba grotas.
Ankštiniai žirniai
Ankštiniai žirniai, dar žinomi kaip cukriniai žirniai ar tiesiog snap žirniai, yra dviejų kitų rūšių – žaliaskarčių ir cukrinių – hibridas. Jų ankštys traškios ir valgomos kartu su išsipūtusiais žirniukais. Ankštys skinamos tada, kai paskleidžiant švelnų spaudimą, pasigirsta aiškus traškesys. Įvairios veislės džiugina skirtingu derėjimo laikotarpiu – nuo trumpo iki labai ilgo, taip pat gali skirtis ir augalo aukštis.
Augimo sąlygos ir priežiūra
Visų trijų žirnių rūšių pagrindinis reikalavimas – vėsesnė temperatūra. Tai vienmetės, pavasarį sėjamos daržovės, kurių vegetacijos laikotarpis prasideda ankstyvą pavasarį ar rudenį, atvėsus orui. Tinkamai pasirinkus sėjos laiką, žirnių auginimas visiškai nesudėtingas net pradedantiesiems. Žirniai puikiai auga tiek darže, tiek vazonėlyje ant balkono – svarbiausia užtikrinti drėgną ir purią dirvą.
Žirnių įvairovė ir spalvos
Populiariausios yra žalios spalvos veislės, tačiau galima rasti ir purpurinių, geltonų ankštimis žirnių. Yra dar ir lauko žirniai, kuriems būdingos pačios įvairiausios spalvos – nuo violetinių, rožinių, raudonų, rudų iki juodos-baltos derinių. Kai kurios šios veislės naudojamos ne tik šviežios, bet ir džiovinamos ilgesniam laikymui.
Virtuvės panaudojimo galimybės
Žaliaskarčiai žirniai virtuvėje vertinami už universalumą – juos lengva pritaikyti įvairiems patiekalams. Cukriniai ir ankštiniai žirniai dažnai dedami į troškinius, salotas ar kepinami kartu su kitomis daržovėmis. Vis dėlto, žaliaskarčiai žirniai dažniausiai laikomi tradicioniausia žirnių rūšimi.
Žirnių biologija
Nors žirniai dažniausiai naudojami kaip daržovės įvairiuose receptuose, iš tiesų jie yra vaisiai – tai todėl, kad anksčiose slepia sėklas. Taigi žirnių augalai užima tarpines vietas tarp daržovių ir vaisių – subtili detalė, kuri tinka kiekvienam smalsiam sodininkui ar virtuvės mėgėjui žinoti.
