Beržai rudenį gali tapti tikru sodo akcentu. Vienų lapai nusidažo švelniai gelsvai, kitų sužimba sodria aukso spalva. Ne mažiau dėmesio sulaukia ir jų žievė, kuri šviesėja, pleišėja arba nusilupa plonais sluoksniais.
Beržai, verti vietos sode
Beržų genties medžiai priklauso beržinių šeimai. Jai taip pat priskiriami alksniai, lazdynai ir skroblai. Šie medžiai auga vidutinio klimato juostose visame pasaulyje. Rudenį jie meta lapus, kaip ir ąžuolai, klevai ar drebulės, todėl ilgiau išlaiko sodo vaizdą gyvą.
Jei norisi medžio, kuris gražiai atrodo visus metus, beržas dažnai nenuvilia. Vieni žavi lapais, kiti žieve, o treti abiem kartu. Tinkamai parinkta rūšis gali suteikti sodui labai ryškų sezoninį efektą.
Kuomet žievė tampa ne mažiau svarbi nei lapai
Beržo žievė dažnai naudojama įvairiems dirbiniams. Vis dėlto ją reikia imti atsargiai. Nuo medžio nereikėtų nulupti per daug, nes tai gali jam pakenkti. Žievės storis neturėtų viršyti ketvirčio colio, o lupti ją saugiausia pasibaigus sulos tekėjimo laikui, kai jis būna nuo balandžio iki birželio.
Populiarios rūšys ir kuo jos skiriasi
Upinis beržas
Upinis beržas dažnai auga prie vandens telkinių. Kartais jis vadinamas juoduoju beržu dėl tamsėjančios žievės. Jauna žievė būna lašišos atspalvio, o bręsdama patamsėja. Kaip ir popierinis beržas, šis medis numeta žievę plonais sluoksniais. Rudenį jis džiugina geltonais lapais.
Ši rūšis kilusi iš rytinės JAV dalies. Ji gali augti kelių kamienų forma arba turėti vieną kamieną. Upinis beržas geriau pakelia vasaros karštį nei popierinis beržas, todėl tinka šiltesnėms vietovėms. Jis taip pat atsparesnis kai kuriems kenkėjams.
Popierinis beržas
Popierinis beržas auginamas ir dėl žievės, ir dėl rudens spalvų. Jo lapai rudenį pagelsta, o žievė tampa beveik balta. Dėl to medis atrodo labai ryškiai. Nors kartais jis vadinamas baltuoju beržu, toks pavadinimas ne visada tikslus.
Šio medžio žievė žinoma ir dėl kitų priežasčių. Iš jos kadaise buvo gaminamos beržo žievės kanojos. Ši rūšis geriausiai jaučiasi vėsesniuose kraštuose. Ji natūraliai paplitusi Kanadoje ir šiaurinėse JAV vietovėse.
Pilkasis beržas
Pilkasis beržas taip pat pasipuošia geltonais rudens lapais. Tačiau jo žievė nėra tokia dekoratyvi, nes nesilupa ir neatrodo itin įspūdingai. Šio medžio aukštis ir lajos plotis panašūs į upinio beržo.
Pilkieji beržai dažniausiai auga kupstais ir leidžia kelis kamienus. Juos geriausia sodinti saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje. Ši rūšis labiau tinka šiauriniams regionams.
Verkiantis jaunio beržas
Verkiantis jaunio beržas yra mažesnė baltojo beržo forma. Jis turi baltą žievę, geltonus rudens lapus ir išlinkusias, svyrančias šakas. Dėl šios formos medis atrodo labai dekoratyviai net ir be ryškios spalvos.
Suaugęs jis užauga maždaug iki 6 ar 12 pėdų aukščio. Ši veislė tinka 3–9 zonoms. Ją galima sodinti saulėtoje vietoje arba pusiau pavėsyje.
Geltonasis beržas
Geltonasis beržas yra dar viena patraukli rūšis, kuri nepriklauso baltųjų beržų grupei. Kaip ir kiti beržai, jis leidžia žievę sluoksniais. Jo pavadinimas kilo nuo žievės spalvos, kuri būna sidabriškai bronzinė su gelsvu atspalviu.
Tai aukštas medis. Jis užauga iki 60 ar 80 pėdų, o laja gali siekti apie 30 pėdų pločio. Geltonajam beržui reikia saulėtos vietos arba pusiau pavėsio. Jis geriausiai auga 4–7 zonose.
Kvapusis beržas
Kvapusis beržas pasižymi gana patikima aukso geltonumo rudens spalva. Jo lapai ir tamsi žievė skleidžia kvapą. Lyginant su daugeliu kitų beržų, kurių lapai būna šviesesni, ši rūšis rudenį atrodo sodriau.
Medis užauga iki 40 ar 50 pėdų aukščio, o jo plotis siekia 35 ar 45 pėdas. Jį verta auginti saulėje arba pusiau pavėsyje. Šiai rūšiai tinka 4–7 zonos.
Ko tikėtis iš beržų augimo
Skirtingų rūšių beržų lapai rudenį iš žalios spalvos pereina į įvairius geltonus tonus. Vieni būna vos gelsvi, kiti tampa ryškiai auksiniai. Būtent dėl šios įvairovės beržai taip vertinami kraštovaizdžio želdiniuose.
Beržai gyvena vidutiniškai 40 ar 50 metų. Tačiau kai kurie gali išsilaikyti ir ilgiau nei šimtmetį. Jų šaknys nėra gilios. Dažniausiai jos driekiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje.
Priežiūra ir vietos parinkimas
Sodinant beržą svarbu įvertinti jo rūšį ir vietos sąlygas. Vieni geriau pakelia šilumą, kiti mėgsta vėsesnį klimatą. Taip pat verta pagalvoti apie saulės kiekį ir erdvę, nes skirtingi beržai labai skiriasi aukščiu bei pločiu.
- Upinis beržas tinka šiltesnėms vietovėms.
- Popierinis beržas labiau mėgsta vėsą.
- Pilkajam beržui patinka saulė arba pusiau pavėsis.
- Verkiantis jaunio beržas gerai atrodo mažesniuose kiemuose.
- Geltonasis beržas užauga aukštas ir platus.
- Kvapusis beržas išsiskiria stipria rudens spalva ir kvapniais lapais.
Tinkamai pasirinktas beržas gali tapti ilgalaikiu sodo akcentu. Jis gražiai keičiasi visus metus ir ypač išsiskiria rudenį.
