Minkšti, malonaus kvapo ir neelektrinantys drabužiai po skalbimo – daugelio siekiamybė. Kai rankšluosčiai tampa šiurkštūs, kelnės limpa prie kojų, o kojinės apsineša pūkeliais, dažnas griebiasi skysto audinių minkštiklio, džiovyklės servetėlių arba naudoja abu iš karto, tikėdamasis greitesnio ir geresnio rezultato.
Kad suprasčiau, kas praktiškiau kasdienybėje, dvi savaites išbandžiau skystą audinių minkštiklį, o dar dvi savaites – džiovyklės servetėles. Vertinau ne tik kvapą ir švelnumą, bet ir tai, kaip audiniai elgiasi naudojant juos kasdien: ar gerai sugeria vandenį, ar mažėja statinis krūvis, ar drabužiai jaučiasi „lengvi“, o ne apsitraukę plėvele.
Asmeninė patirtis prieš bandymą
Šis eksperimentas man buvo kiek neįprastas, nes skysto audinių minkštiklio įprastai nenaudoju. Jis įpilamas skalbimo mašinoje per skalavimo etapą, o jo veikimo principas paprastas: ant drėgnų pluoštų lieka plona sudedamųjų medžiagų plėvelė, kuri audiniui suteikia šilkinį pojūtį.
Man asmeniškai nepatinka mintis, kad dalis šių medžiagų lieka audinyje ir tarsi „padengia“ pluoštą. Todėl, jei pastebiu, kad drabužiai ar rankšluosčiai tampa šiurkštūs, dažniausiai įtariu, jog audinyje liko per daug skalbiklio. Tokiu atveju paprastai padeda papildomas skalavimas, o kartu galima įpilti apie du puodelius distiliuoto baltojo acto, kad lengviau pasišalintų likučiai.
Džiovyklės servetėlių taip pat paprastai nenaudoju. Tai neaustinės sintetinės medžiagos lapeliai, padengti tirpalu, kuris, veikiant džiovyklės karščiui, nusitrina ir nusėda ant drabužių. Būtent ši danga ir suteikia minkštumo pojūtį.
Vietoje jų kasdienybėje renkuosi vilnonius džiovyklės kamuoliukus: jie pakelia ir „išpurena“ drabužius, todėl šie gali džiūti greičiau. Taip pat stengiuosi dalį skalbinių išimti dar vos drėgnus – per ilgas džiovinimas dažnai padidina elektrinimąsi.
Skysto audinių minkštiklio bandymas
Bandymui pasirinkau du variantus: kvapnų ir bekvapį skystą minkštiklį. Abu naudojau taip, kaip numatyta – pyliau į automatinį dozatorių, kad minkštiklis patektų į būgną skalavimo metu.
Kvapnusis variantas namuose pasirodė per intensyvus. Nors gamintojo rekomendacijos paprastai siūlo tam tikrą kiekį vienam skalbimui, man teko jį sumažinti maždaug perpus, kad aromatas neerzintų ir neatrodytų pernelyg „sintetinis“. Bekvapis sprendimas buvo kur kas priimtinesnis kasdienai – drabužiai atrodė tiesiog švarūs, be papildomo kvapo „šydo“.
Po dviejų savaičių marškiniai ir kelnės tikrai buvo minkštesni, malonesni liesti, atrodė mažiau „standūs“. Tačiau kita audinių grupė nustebino ne iš gerosios pusės: medvilninės šluostės, mikropluošto šluostės ir rankšluosčiai pradėjo jaustis tarsi kiek slidūs, lyg vos riebaluoti. Svarbiausia – pastebėjau, kad jie blogiau sugeria vandenį nei anksčiau, todėl kasdieniams namų darbams (valymui, džiovinimui, rankšluosčiams) rezultatas buvo prastesnis, nei tikėjausi.
Džiovyklės servetėlių bandymas
Kitą etapą skyriau džiovyklės servetėlėms – vėl rinkausi kvapnias ir bekvapes. Naudojimas paprastas: įdėjus šlapius skalbinius į džiovyklę, ant viršaus įmetamas vienas lapelis.
Situacija su kvapu pasikartojo: aromatas buvo per stiprus, todėl servetėles perkirpau perpus. Taip kvapas tapo labiau pakeliamas, o bekvapės servetėlės iš esmės atliko savo funkciją be nereikalingo „prieskonio“.
Norėdama aiškiau pamatyti skirtumą, kai kurias skalbinių partijas džiovinau kiek ilgiau, be to, dalį džiovinau aukštesnėje temperatūroje. Rezultatas buvo gana aiškus: jei skalbiniai buvo džiovinami per karštai ir per ilgai, statinis krūvis vis tiek pasireikšdavo. O kai džiovinau įprastai (neperdžiovinant), skirtumas su servetėle, lyginant su džiovinimu be servetėlės, neatrodė labai ryškus – drabužiai netapo stebuklingai minkšti, bet pojūtis buvo šiek tiek malonesnis.
Ką pasirinkčiau kasdienai
Jei reikėtų rinktis tik vieną priemonę, labiau linkčiau prie džiovyklės servetėlių. Nors jos taip pat palieka dangą ant audinių ir gali pabloginti medvilninių bei mikropluošto rankšluosčių sugeriamumą, o sportinių drabužių atveju – sumažinti drėgmės „ištraukimo“ efektyvumą, bendras audinių pojūtis man buvo mažiau „lipnus“ nei naudojant skystą minkštiklį.
Ko verta nepamiršti apie likučius įrenginiuose
Ir skystas minkštiklis, ir džiovyklės servetėlės turi bendrą minusą: dalis priemonių nusėda ne tik ant drabužių, bet ir ant buitinės technikos. Skalbimo mašinoje minkštiklio likučiai (ypač modeliuose, kurių konstrukcija yra jautresnė drėgmės kaupimuisi) gali prisidėti prie pelėsio ir grybelio dauginimosi, o tai ilgainiui tampa nemalonaus kvapo priežastimi.
Džiovyklėje servetėlių danga gali padengti drėgmės jutiklį būgne – tuomet prietaisas kartais dirba ilgiau nei reikia, nes jutiklis prasčiau „mato“, kad skalbiniai jau sausi. Visgi tokį jutiklį paprastai lengviau nuvalyti nei kruopščiai išvalyti visą skalbimo mašinos būgną ir su juo susijusias vietas, kuriose kaupiasi apnašos.
Apibendrinant, abi priemonės gali suteikti švelnumo ir sumažinti nemalonius pojūčius po skalbimo, tačiau jų poveikis skirtingiems audiniams nevienodas. Jei svarbiausia – rankšluosčių sugeriamumas ir mikropluošto efektyvumas, verta elgtis atsargiai ir rinktis saikingai, stebint, kaip keičiasi audinių savybės per kelias savaites.
