Užsispyrę juodi vabzdžiai su raudonomis juostomis dažnai atsiranda dideliais būriais. Jie atrodo nemaloniai, bet žmonėms ir gyvūnams tiesiogiai nepavojingi. Kai jų prisiveisia daug, jie gali patekti į namus, nutūpti ant sienų ir palikti dėmes.
Kas tai per vabzdžiai
Šie vabzdžiai priklauso kvapikinių šeimai. Jie dažnai painiojami su tarakonais, nes išvaizda panaši, bet tai visai kita rūšis. Sutraiškyti jie skleidžia aštrų, nemalonų kvapą.
Suaugėliai būna maždaug pusės colio ilgio. Jų nugara tamsi, o nuo galvos pradeda matytis oranžinės ar raudonos juostos. Sparnai gula plokščiai ir sudaro X formą arba apverstą V. Jauni vabzdžiai, dar vadinami nimfomis, išsirita ryškiai raudoni ir būna labai maži. Jie gerai skrenda ir gali nuskristi nemažus atstumus.
Kodėl jie atsiranda prie namų
Didžiausia priežastis yra šiluma. Atšalus orams vabzdžiai ieško vietos, kur galėtų peržiemoti. Juos ypač traukia medžiai, vadinami klevais ir sidabriniais klevais. Jei tokie auga netoli namų, vabzdžių tikimybė išauga.
Rudenį jie dažnai renkasi saulėtą namo pusę. Vėliau jie įlenda į smulkiausius plyšius aplink langus, duris ar dailylentes. Taip jie gali pasislėpti sienose ir išbūti iki pavasario.
Kaip sumažinti jų patekimą į namus
Yra keli paprasti būdai, kurie padeda sumažinti šių vabzdžių kiekį prie namų. Svarbiausia veikti dar tada, kai jie būriuojasi lauke. Tuomet lengviau sustabdyti jų patekimą vidun.
- Surinkite vabzdžius lauko dulkių siurbliu su ilga žarna. Tai ypač naudinga ant šiltų, saulėtų sienų pusių.
- Iš karto ištuštinkite maišelį ar talpą į lauko šiukšles.
- Pašalinkite lapų krūvas, akmenis, aukštą žolę ir kitus užkaborius prie namo pamatų.
- Nupurkškite vabzdžius stipria vandens srove nuo sienų.
- Jei reikia, naudokite vandens ir indų ploviklio mišinį tiesiai ant vabzdžių.
- Užtaisykite įtrūkimus, plyšius ir tarpus sienose bei aplink angas.
- Patikrinkite langų tinklus, durų tarpiklius ir vietą po garažo vartais.
Labai svarbu vabzdžių netraiškyti ranka ar šluotele. Taip tik paliekamos dėmės ant paviršių. Namų viduje daug patogiau juos išsiurbti. Jei jų būna daug, tai gerokai greitesnis būdas.
Dar vienas paprastas sprendimas yra pašalinti vietas, kuriose jie slepiasi ir minta. Kai aplink namą nelieka vešlių piktžolių, sausų lapų ir sąvartų, vabzdžiams tampa sunkiau įsikurti. Kuo mažiau prieglobsčio, tuo mažiau jų patenka į vidų.
Kaip jų išvengti ilgesniam laikui
Vienkartinio veiksmo neužtenka. Reikia sumažinti visus kelius, kuriais jie gali patekti į namą. Svarbu ne tik užtaisyti plyšius, bet ir nuolat tikrinti langus, duris bei sienų sandarumą.
Jei matote vabzdžių lauke, juos geriausia pašalinti dar prieš jiems įsiskverbiant į vidų. Kuo anksčiau tai daroma, tuo mažiau jų susikaupia sienose ir palėpėse. Tokia priežiūra padeda išvengti didesnių problemų rudenį.
Kaip juos atskirti nuo kvapikų
Šie vabzdžiai kartais sumaišomi su kitomis panašiomis rūšimis. Tačiau juos lengva atpažinti pagal raudonai oranžines žymes ant sparnų ir pilvelio. Tokios spalvos kvapikams būdingos ne visada.
Dar vienas skirtumas yra elgsena. Šie vabzdžiai reguliariai traukia į šiltus namus. Kitos panašios rūšys to nedaro taip dažnai. Nors abi grupės gali skleisti nemalonų kvapą, jų įpročiai skiriasi.
Kada verta kviesti specialistą
Jei vabzdžių vis daugėja, verta pagalvoti apie rimtesnius sprendimus. Ilgalaikis būdas dažnai siejamas su medžių pašalinimu šalia namų, ypač jei jie yra pagrindinis vabzdžių maisto ir veisimosi šaltinis. Tokį darbą turėtų atlikti medžių tvarkymo specialistas.
Specialistas gali apdoroti namo išorines sienas insekticidu, kuris veikia kurį laiką. Tai padeda, kai vabzdžiai dar tik renkasi ant fasado. Vis dėlto šaltuoju sezonu toks poveikis ne visada išlieka ilgas.
Cheminės priemonės turėtų būti paskutinis pasirinkimas. Jos naikina ne tik šiuos vabzdžius, bet ir kitus, naudingus sodo vabzdžius. Dėl to verta gerai apsvarstyti, ar toks sprendimas tikrai būtinas.
Profesionalai taip pat gali purkšti medžius, kad sunaikintų jaunas stadijas dar prieš vabzdžiams suaugant. Vis dėlto tokios priemonės veikia plačiai. Jos paveikia ir naudingus apdulkintojus, todėl naudojamos tik tada, kai tikrai reikia.
Ką dar svarbu žinoti
Šie vabzdžiai užauga tik iki maždaug pusės colio. Jie primena tarakonus, bet turi išskirtinius raudonus požymius. Tarakonai tokių žymių neturi ir gali būti daug didesni.
Žmonėms šie vabzdžiai laikomi gana nekenksmingais. Jie gali maitintis lapais ir vaisiais rudenį, tačiau didelės žalos augalams dažniausiai nepadaro. Net mėgstamiausiems medžiams jų mityba paprastai nepakenkia rimtai. Retais atvejais didelis jų kiekis gali nežymiai apgadinti kambarinius augalus.
Jų gyvenimo ciklas trunka apie metus. Kiaušiniai paprastai išsirita pavasarį. Suaugėliai sulaukia žiemos šiltesnėje vietoje, o vėliau pavasarį deda kiaušinius ir žūsta. Viduje jie kiaušinių nededa, o veisiasi grįžę prie medžių.
Šie vabzdžiai nėra agresyvūs ir žmonių ar gyvūnų kandžioja retai. Vis dėlto jų burnos aparatas gali perverti odą ir sukelti reakciją, panašią į uodo įkandimą. Dėl to kontaktas vis tiek gali būti nemalonus.
