Džiovyklės ventiliacijos įrengimas daugeliui žmonių yra įveikiamas „pasidaryk pats“ projektas, ypač jei turite bazinių įrankių ir galite gręžti sieną. Svarbiausia taisyklė planuojant: kuo ortakis bus trumpesnis, lygesnis ir su mažiau posūkių, tuo greičiau džiūsta drabužiai, mažiau dėvisi audiniai ir mažiau energijos sunaudojama.
Jeigu naują džiovyklę statote toje pačioje vietoje kaip ir senąją, dažnai užtenka prijungti ją prie jau esančio ortakio. Tačiau kai viską darote nuo nulio (arba seni elementai susidėvėję), verta susiplanuoti visą sistemą – nuo džiovyklės iki išėjimo į lauką.
Kaip veikia džiovyklės ventiliacija
Džiovyklės ventiliacija – tai ortakis (vamzdis), jungiamas prie džiovyklės galo ir išvedamas į lauką per išorinę sieną arba stogą. Džiovinant skalbinius, džiovyklė ištraukia drėgną orą iš būgno ir per šį ortakį jį pašalina į išorę. Taip patalpose nesikaupia kondensatas, kuris ilgainiui gali skatinti pelėsio atsiradimą.
Įprastai sistemą sudaro keli pagrindiniai elementai:
-
dulkių (pūkų) filtras džiovyklėje, sulaikantis pūkus, plaukus ir smulkias šiukšles;
-
ortakis (standus arba pusiau lankstus), jungiantis džiovyklės išmetimo angą su išėjimu į lauką;
-
išorinis ventiliacijos gaubtas su sklendėmis (briaunelėmis), kurios atsidaro džiovyklei veikiant ir užsidaro jai sustojus.
Kad sistema būtų saugi ir efektyvi, rekomenduojama bent kartą per metus išvalyti pūkus iš filtro, ortakio ir išorinės dalies. Reguliari priežiūra mažina perkaitimo riziką dėl susikaupusių pūkų, padeda drabužiams pilnai išdžiūti ir gali sumažinti energijos sąnaudas.
Saugumo aspektai, kurių geriau neignoruoti
Pūkai yra degi medžiaga, todėl jų kaupimasis ortakyje gali kelti rimtą gaisro riziką. Dėl to ventiliaciją verta įrengti taip, kad ją būtų lengva pasiekti ir periodiškai išvalyti.
Taip pat svarbu, kad ventiliacijos sujungimai būtų sandarūs ir tvirtai pritvirtinti. Jei turite dujinę džiovyklę, ypač aktualu, kad išmetamas oras būtų išvedamas visiškai į lauką – tuomet sumažėja pavojus, kad patalpose kauptųsi kenksmingos dujos.
Džiovyklės ventiliacijos įrengimas: nuo ko pradėti
Sėkmingas montavimas dažniausiai prasideda ne nuo gręžimo, o nuo maršruto planavimo. Tikslas – kuo tiesesnis ir trumpesnis kelias nuo džiovyklės iki išorės.
1) Suplanuokite kuo trumpesnį ir tiesesnį ortakio kelią
Venkite nereikalingų posūkių ir ilgų atkarpų. Kuo daugiau „vingių“, tuo sunkiau išeina drėgnas oras, o pūkai greičiau nusėda jungtyse. Jei įmanoma, rinkitės tiesų išvedimą per sieną, o ne sudėtingą maršrutą per kelias patalpas.
2) Pasirinkite tinkamas medžiagas
Ortakio tipą verta derinti su gamintojo reikalavimais, tačiau bendra praktika paprasta: rinkitės metalinius ortakius ir metalines lanksčias jungtis. Vinilinės (plastikinės) ventiliacijos detalės laikomos pavojingomis, nes didina gaisro riziką ir dažnai greičiau pažeidžiamos.
Šiandien saugumo ir priežiūros požiūriu dažnai pirmenybė teikiama standiems metaliniams ortakiams – juos lengviau išvalyti, jie atsparesni deformacijoms, o pūkai juose kaupiasi lėčiau nei gofruotuose sprendimuose.
3) Tiksliai išmatuokite ir pažymėkite vietą prieš gręždami
Prieš pasirinkdami galutinę išėjimo vietą, išmatuokite atstumus ir įvertinkite, kas yra sienos viduje (pvz., laidai, vamzdžiai, konstrukciniai elementai). Praktinis žingsnis – pirmiausia išgręžti nedidelę „bandomąją“ (pilot) skylę, kad įsitikintumėte, jog išorėje išėjimo vieta bus tinkama.
4) Jungdami standų ortakį, atkreipkite dėmesį į kryptį
Standūs ortakiai paprastai turi „vyrišką“ ir „moterišką“ galą. Montuojant svarbu, kad „vyriškas“ galas būtų nukreiptas išėjimo į lauką link. Tokia kryptis padeda sumažinti pūkų kaupimąsi sujungimuose, nes oro srautas mažiau „kabina“ šiukšles už kraštų.
5) Nepamirškite posūkių įtakos
Kartais ankštoje vietoje praverčia 90 laipsnių alkūnė, tačiau verta žinoti, kad kiekvienas toks posūkis blogina oro pralaidumą. Dažnai taikoma taisyklė: vienas 90 laipsnių posūkis „sumažina“ leistiną ortakio ilgį maždaug 5 pėdomis (apie 1,5 m). Kitaip tariant, kuo daugiau staigių posūkių – tuo trumpesnė turėtų būti bendra ventiliacijos trasa.
6) Kontroliuokite drėgmę ir kondensatą
Ventiliacija gali būti vedama ir vertikaliai į viršų (pavyzdžiui, pro palėpę), tačiau ilgesnėse trasose padidėja kondensato susidarymo tikimybė. Nuolat drėgnos vietos gali sudaryti palankias sąlygas pelėsiui ir prastesnei patalpų oro kokybei, todėl itin svarbu pasirūpinti taisyklingu išvedimu ir sandarumu.
Kada verta kviesti specialistą
Jei džiovyklė stovi garaže, katilinėje ar kitoje patalpoje prie išorinės sienos, o jūs nebijote išpjauti ar išgręžti maždaug 4 1/2 colio (apie 11–12 cm) angos sienoje, šis darbas daugeliu atvejų gali būti atliktas savarankiškai.
Vis dėlto yra situacijų, kai saugiau ir praktiškiau rinktis profesionalų pagalbą. Pavyzdžiui, kai džiovyklė įrengta namo viduryje, maršrutas tampa ilgas ir sudėtingas, reikia daug posūkių, arba ventiliaciją būtina vesti per stogą. Tokiais atvejais teisingas įrengimas yra ypač svarbus tiek saugumui, tiek džiovyklės efektyvumui.
Kiek gali kainuoti džiovyklės ventiliacijos įrengimas
Savarankiškai įsirengiant ventiliaciją, išlaidos dažnai priklauso nuo ortakio tipo, išorinės dalies, tvirtinimo detalių ir to, ar reikia naujai gręžti sieną. Vidutiniškai tokio projekto kaina gali siekti apie 200, tačiau ji gali kisti pagal pasirinktų medžiagų kokybę ir situacijos sudėtingumą.
Jei montavimas sudėtingesnis ir reikalingas specialistas (pavyzdžiui, vedimas per stogą, sudėtinga trasa, keli praėjimai per konstrukcijas), kaina gali kilti iki maždaug 600. Galutinę sumą dažniausiai lemia džiovyklės vieta namuose ir tai, kiek sudėtingas bus oras išvedamas kelias.
