Namų augalų mylėtojams pažįstamos švelnios, spalvingomis linijomis išmargintos maldų augalo lapų ovalios formos. Šie Maranta genties augalai giriami už gebėjimą ištverti mažesnį apšvietimą – sąlygą, kuri dažnai tampa iššūkiu kitoms kambarinėms gėlėms. Dažnai žavimasi, kad jie yra atspari alternatyva kaprizingai kalatejai, kurią auginti kur kas sudėtingiau.
Tačiau šįkart norisi kalbėti ne apie maldų augalus, o apie visai kitą žalią draugą – tokį, kuris nesukelia galvos skausmo net tada, kai patalpos drėgnos ar apšvietimas menkas. Iš savo patirties galiu pasakyti: pastebėjau, jog paukščio lizdo paparčio auginimas yra kur kas stabilesnis ir patikimesnis pasirinkimas. Jis tarsi atlaiko viską, ko mano kambariniai augalai neišgyvendavo anksčiau.
Kodėl maldų augalai nuvilia
Per daugelį metų auginant maldų augalus teko įsitikinti – bent jau man jie nepasiteisino net idealiomis sąlygomis. Atrodytų, drėgna vonios aplinka turėtų jiems tikti, tačiau pakako trumpam užmiršti palaistyti, netyčia nukošti per daug vandens ar pastatyti ten, kur apšvietimas per ryškus, ir problemos neišvengiamos.
Paskutinį kartą mano maldų augalui iš pradžių ėmė džiūti lapai, atsirado rudų dėmių. Po genėjimo, nors ir augo nauji, standžiai susisukę lapeliai, dauguma taip ir neišsiskleidė. Vėliau, padauginus trąšų, augalas neišgyveno – nors bandžiau atgaivinti praplaudama dirvą švariu vandeniu, situacijos pakeisti nepavyko.
Reikia pripažinti, kad nesėkmės priežastis nebūtinai augalas pats – augalininkystė yra šioks toks eksperimentas, kur svarbu suderinti tai, kas tinka būtent jūsų namų klimatui ir gyvenimo tempui. Maldų augalai, bent man, pasirodė pernelyg lepus pasirinkimas, net lyginant su kaprizingomis rūšimis. Jie reikalauja daugiau dėmesio, nei man norėtųsi skirti.
Kodėl renkuosi paukščio lizdo papartį
Per laiką auginant įvairius naminius augalus, būtent paukščio lizdo papartis manęs nenuvylė nei karto. Skirtingai nei maldų augalai, šis papartis nesiskundžia nei apšvietimu, nei drėgme, nei trumpalaikiu vandens trūkumu – ir netgi gali sėkmingai augti tiek vėsioje vonioje, tiek šviesiame kambaryje, kur vasarą tvanku, o žiemą – šalta.
Pamiršus paukščio lizdo papartį palaistyti, po kelių savaičių jis apvysta, ima pilkėti žali lapai. Tačiau užteka kruopščiai gausiai palieti, ir kitą dieną vėl žaliuoja kaip niekur nieko. Jei matote rudų galiukų – tiesiog nukirpkite juos V formos linija, ir viskas atrodo nepriekaištingai.
Nors šis augalas neturi maldų augalams būdingų raudonų dryžių ar judančių lapų, vertinu jo ištvermingumą ir gebėjimą atleisti net už didžiausias priežiūros klaidas. Tokiam augalui nereikia ypatingų pastangų, todėl jis yra puikus pasirinkimas net nuolat skubantiems ar kartais užmirštantiems apie laistymą.
Mėgstamiausi šešėlį mėgstantys augalai
Be paukščio lizdo paparčio, vertinu ir kitus augalus, kurie puikiai jaučiasi ten, kur mažai šviesos. Tokie augalai ne tik papuošia namus, bet ir nereikalauja nuolatinio dėmesio. Jie puikiai tinka biurams, koridoriams ar kitiems tamsesniems kampams, į kuriuos ryški saulė užsuka retai.
- Sansevierija: žinomiausia dėl savo gebėjimo augti vos su trupučiu šviesos ir ilgo nepaliejimo
- Aglaonema: ištvermingas ir spalvingas augalas, neretai vadinamas tiesiog „kinų visžaliu“ dėl visada sodrių lapų
- Potosas: nusileidžiantis vynuogių pavidalu, lengvai prisitaikantis prie įvairių sąlygų
Šie augalai – puikus pasirinkimas, jei ieškote patikimo žalio draugo, kuris ir namus papuoš, ir nereikalaus nuolatinės priežiūros. Pasirinkus tokius augalus, namų želdinimas tampa daug mažiau įtemptas ir kur kas malonesnis kasdienai.
