Ilgintuvai praverčia tada, kai lempos, prietaiso ar įrankio laidas yra per trumpas. Toks laidas leidžia pasiekti elektros lizdą ir saugiai perkelti srovę ten, kur reikia. Tačiau svarbu ne tik ilgis. Kiekvienas ilgintuvas turi būti tinkamas apkrovai, kurią jam teks atlaikyti.
Kaip veikia ilgintuvas
Ilgintuvas iš esmės prailgina trumpą maitinimo laidą. Vienas jo galas jungiamas į sieninį lizdą, o kitas suteikia vietą prietaisui ar įrankiui. Tokie laidai gaminami įvairaus ilgio, nuo labai trumpų iki gana ilgų.
Du ilgintuvus jungti tarpusavyje nerekomenduojama. Taip gali sumažėti perduodamos srovės stipris. Be to, didėja apkrovos ir perkaitimo rizika.
Ilgintuvas turi tris pagrindines dalis. Tai lizdas, pats laidas ir kištukas. Lizdas skirtas prietaiso laidui, laidas perduoda elektros srovę, o kištukas jungiamas į elektros tinklą. Kuo laidas storesnis, tuo didesnę srovę jis gali saugiau perduoti.
Jei kištukas turi tris kontaktus, jis turėtų būti jungiamas į trijų kontaktų lizdą. Dviejų kontaktų kištukas taip pat gali būti jungiamas į trijų kontaktų lizdą.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis ilgintuvą
Ilgintuvai skiriasi tuo, kokią srovę ir galią jie gali saugiai atlaikyti. Šias savybes lemia laido storis. Paprastai ant paties ilgintuvo būna žyma, nurodanti jo apkrovą, tačiau ji ne visada matoma arba apskritai būna nuimta.
Renkantis ilgintuvą svarbu įvertinti, kiek galios ir srovės reikės prijungtam įrenginiui. Pagrindiniams buities prietaisams dažniausiai tinka įprasti ilgintuvai. Jie naudojami su lempomis, radijo imtuvais, televizoriais ir kitais panašiais elektronikos prietaisais.
Tokie kasdieniai ilgintuvai dažnai gaminami su 16 gabarito laidu. Vis dėlto situacija keičiasi, kai prijungiami įrenginiai su varikliais arba tie, kurie skleidžia šilumą. Jų elektros poreikis yra gerokai didesnis.
Kuo ilgesnis ilgintuvas, tuo daugiau pasipriešinimo atsiranda srovei. Dėl to didėja ir perkaitimo pavojus. Trumpas ir storesnis ilgintuvas gali puikiai tikti galingam įrankiui, pavyzdžiui, stalo pjūklui. Tačiau daug ilgesnis to paties storio laidas gali būti jau nepakankamas.
Kaip suderinti ilgintuvą ir apkrovą
Ilgintuvas turėtų atlaikyti bent tokią apkrovą, kokios reikia įrenginiui veikti. Dar geriau, jei jo atsarga yra didesnė. Iki maždaug 50 pėdų ilgio ilgintuvai dažniausiai gali būti naudojami, tačiau ilgesniems laidams verta rinktis storesnį variantą. Taip kompensuojamas įtampos kritimas, kurį sukelia natūralus laido pasipriešinimas.
Laido spalva nenurodo, kiek galios jis gali perduoti. Ji dažniau pasirenkama dėl išvaizdos. Ryškiai geltoni ar oranžiniai laidai neretai būna storesni ir skirti sunkesnėms sąlygoms, pavyzdžiui, darbams statybvietėse. Juodi ar balti laidai dažniausiai naudojami namuose, kur jie tiesiog susilieja su kita elektros įranga.
Saugumo priminimas
Ilgintuvą reikėtų išmesti arba sutaisyti, jei jis neturi įžeminimo, yra smarkiai nusidėvėjęs, įtrūkęs, įpjautas ar su išlindusiais laidais. Ilgintuvas be įžeminimo gali būti pavojingas. O įbrėžimai bei atviri laidai didina elektros smūgio riziką.
Taip pat verta apžiūrėti kištukų galus. Jei jie pažeisti, juos dažnai galima pakeisti, o tada ilgintuvas tarnaus ilgiau. Tai tinka tik tada, kai pats laidas yra geros būklės.
Su šildytuvais ilgintuvų geriau nejungti visai. Tokie prietaisai reikalauja daug galios ir srovės, todėl jie dažnai tampa gaisrų priežastimi, kai prijungiami per ilgintuvą. Šildytuvą saugiau jungti tiesiai į lizdą.
Taip pat svarbu neviršyti grandinės leistinos apkrovos. Jei įjungus šildytuvą suveikia automatinis jungiklis ar perdega saugiklis, reikėtų naudoti kitą grandinę. Ji turėtų būti su storesniais laidais ir didesne apsaugos srovės riba.
Kaip laikyti ilgintuvus tvarkingai
Ilgintuvus patogu laikyti susuktus arba suvyniotus. Juos galima sutvirtinti specialiomis juostelėmis, kad nesipainiotų. Dar vienas variantas yra dėžė, kurioje jie laikomi kartu, arba kabinimas ant laikiklių darbinėje lentoje.
Tvarkingas laikymas padeda ilgintuvui ilgiau išlikti geros būklės. Be to, taip lengviau greitai rasti tinkamą laidą tada, kai jo prireikia.
